Trumpas uždegė žalią šviesą CŽA. Grasina užpulti naują šalį

Pirmasis apie tai pranešė „The New York Times“. Teigiama, kad Donaldo Trumpo administracijos strategija Venesuelos atžvilgiu yra skirta nuversti Nicolą Maduro, o JAV administracija pasiūlė 50 mln. dolerių už informaciją, kuri padėtų suimti ir diktatorių. Pagrindinis kaltinimas – narkotikų kontrabanda.

Trečiadienį Donaldas Trumpas patvirtino, kad jis leido CŽA veikti, nes, kaip jis paaiškino, į Jungtines Valstijas iš Venesuelos įvežami dideli kiekiai nelegalių medžiagų, daugiausia kontrabandos būdu gabenamų jūra. Tuo pačiu metu jis atsisakė atsakyti į žurnalisto klausimą, ar CŽA tikslas yra nuversti Maduro, kaip teigia kai kurie jo aukščiausi saugumo patarėjai.

„Manau, kad Venesuela jaučia spaudimą“, – spaudos konferencijoje Baltuosiuose rūmuose sakė JAV prezidentas.

Tačiau Trumpas pripažino, kad svarsto karinius smūgius į sausumos taikinius Venesueloje. „Šiuo metu mes tikrai sutelkiame dėmesį į sausumą, nes kontroliuojame jūrą“, – sakė jis.

Trumpo sprendimas buvo priimtas vos kelios dienos po to, kai Maria Corina Machado, viena iš Venesuelos opozicijos Nicolás Maduro vyriausybei lyderių, laimėjo Nobelio taikos premiją. Machado remia JAV karinius veiksmus Karibuose ir mano, kad Trumpo prezidentavimas suteikia galimybę kovoti su Venesuelos režimu, ir savo Nobelio kalboje padėkojo jam.

„The New York Times“ anksčiau pranešė, kad Trumpas pasirašė slaptą direktyvą, leidžiančią vykdyti tiesiogines karines operacijas prieš kelis Lotynų Amerikos kartelius, kuriuos jo administracija priskiria užsienio teroristinėms organizacijoms.

Pastarosiomis savaitėmis, anot „The New York Times“, JAV pajėgos suintensyvino išpuolius prieš laivus prie Venesuelos krantų, prisidengdamos kova su kontrabanda. Dėl to žuvo 27 žmonės.

Šiuo metu, kaip teigiama, Karibuose, daugiausia Puerto Rike, esančiose bazėse ir regione esančiuose JAV karo laivuose yra dislokuota apie 10 000 Jungtinių Valstijų karių.

Trumpo sprendimas priimtas smarkiai išaugus įtampai tarp Jungtinių Valstijų ir Venesuelos, kuri dar labiau paaštrėjo po 2024 m. liepos mėn. prezidento rinkimų.

Karakaso valdžia nugalėtoju paskelbė Nicolas Maduro, o opozicija tvirtino, kad nugalėtojas buvo Edmundo Gonzalezas. Tai lėmė masinius protestus, kuriuos žiauriai numalšino saugumo pajėgos.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga nepripažino Maduro teisėtumo, o ES sausio mėnesį pratęsė sankcijas Venesuelos režimui.