Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Pasaulis |
Daugelis žmonių mano, kad laikrodžių sukiojimas du kartus per metus yra praeities reliktas, kurio reikėtų atsisakyti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Tačiau vasaros laiko panaikinimas visoje Europos Sąjungoje tebėra iššūkis. Valstybės narės negali susitarti, ir visi požymiai rodo, kad artėjantis perėjimas prie žiemos laiko nebus paskutinis. Kur slypi problema? Europos Komisija pasiūlė panaikinti vasaros laiką visoje ES 2018 m., gavusi 4 milijonų piliečių prašymą. Europos Parlamentas šią poziciją parėmė po metų. Problema iškilo tarp atskirų valstybių narių, kurios iki šiol negalėjo susitarti, ar laikytis vasaros, ar žiemos laiko. Šis klausimas nebuvo nurodytas Europos Komisijos pasiūlyme, o valstybių narių atstovai teigia, kad nežino, kokios būtų pasekmės, jei būtų laikomasi vieno ar kito laiko. Iš pradžių buvo planuojama 2021 m. išlaikyti vieną laiką (žiemos arba vasaros). Tačiau dėl COVID-19 pandemijos klausimas buvo atidėtas. Darbai tuo metu sustojo ir tebėra įstrigę iki šiol. Įdomu tai, kad Europos Sąjungos Tarybai pirmininkavusi Lenkija nusprendė nutraukti šią sąstingį. 2025 m. pirmąjį pusmetį ji susisiekė su kitomis ES valstybėmis narėmis, norėdama išsiaiškinti, ar šį darbą būtų galima tęsti. Daugeliu atvejų atsakymas buvo toks pat kaip ir praėjusio dešimtmečio pabaigoje: jos negalėjo priimti sprendimo nežinodamos laiko keitimo panaikinimo pasekmių. Europos Komisija turėjo parengti ataskaitą šiuo klausimu, tačiau įsipareigojo tai padaryti tik 2025 m. birželį. Šiomis dienomis laikrodžių keitimas kas 6 mėnesius turi daugiau trūkumų nei privalumų. Elektros energijos, naudojant šiandienines energiją taupančias lemputes, sutaupoma taip nežymiai, kad jos nekompensuoja laiko keitimo sukelto chaoso, įskaitant transportą ir mūsų sveikatą, sutrikdant cirkadinį ritmą. Vasaros laiko laikymosi privalumas – būtų ilgesnis saulės spindulių laikas po darbo valandų ir ilgesni, šviesesni vakarai, o tai reikštų daugiau laiko veiklai lauke, sutaupytą elektrą apšvietimui ir potencialiai didesnius pardavimus parduotuvėse ir restoranuose. Tuo pačiu metu žiemos rytai būtų tamsesni nei perėjus prie vasaros laiko. Nors šios žinios nėra paslaptis, daugeliui ES valstybių narių vis dar sunku susitarti, o Europos Komisijos neatliktas poveikio vertinimas gali būti tik pretekstas. Šią nuomonę palaiko ir ES diplomatas, Lenkijos spaudos agentūrai (PAP) sakęs, kad „tarp sostinių niekas nepasikeitė, kas rodytų, kad darbas bus tęsiamas“. Todėl net ir po to, kai Europos Komisija pateiks savo vertinimą, atskiros šalys vis dar gali dvejoti priimdamos sprendimą. Šiuo metu vasaros laiką naudoja visos ES šalys. Yra šalių ir regionų visame pasaulyje, kurie šio mechanizmo atsisakė arba niekada jo neįgyvendino. Šį savaitgalį pereisime prie žiemos laiko. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį (spalio 25–26 d.) laikrodžius atsukime viena valanda atgal, tai reiškia, kad daugiau miegosime.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|