Jau šį savaitgalį! Žiemos ar vasaros laikas – pagaliau atsakė, kas geriau

Laiko keitimas išderina mūsų vidinius laikrodžius, todėl geriau būtų jo atsisakyti. Iš biologinės perspektyvos mums vertėtų išlaikyti žiemos laiką. Jei liktume prie vasaros laiko, ypač žiemą, gyventume tarsi nuolatiniame „jet lago“ (laiko juostos pasikeitimo) būsenoje – sako Varšuvos universiteto mokslininkė Patrycja Ściślewska naujienų agentūrai PAP.

Kada keisime laiką?

Artėjantį savaitgalį, naktį iš spalio 25-osios į 26-ąją, pereisime nuo vasaros laiko prie žiemos. Laikrodžius atsuksime viena valanda atgal – iš 3 val. į 2 val., todėl miegosime valanda ilgiau. Prie vasaros laiko grįšime paskutinį kovo savaitgalį.

Laiko keitimo tikslingumas jau daugelį metų kelia diskusijų tarp piliečių, politikų ir mokslininkų. Pastarieji vis dažniau pateikia argumentų prieš sezoninį laiko kaitaliojimą. Neseniai Stanfordo universiteto (JAV) mokslininkų atliktos analizės parodė, kad atsisakius laikrodžių persukimo du kartus per metus ir įvedus pastovų žiemos laiką, būtų galima pasiekti reikšmingos naudos sveikatai – sumažėtų insultų skaičius ir nutukimo problema.

„Laiko keitimas, žiūrint iš chronobiologinės pusės, nėra naudingas, nes trumpam išbalansuoja mūsų organizmo vidinius laikrodžius“, – aiškino Varšuvos universiteto Biologijos fakulteto neurobiologė Patrycja Ściślewska.

Biologiniai laikrodžiai ir paros ritmas

Kaip ji paaiškino, už mūsų paros ritmą smegenyse atsakingas vadinamasis suprachiazmatinis branduolys (angl. Suprachiasmatic nucleus, SCN). Jo pavadinimas nėra atsitiktinis – šis branduolys yra virš regos kryžmės ir gauna informaciją apie šviesą tiesiai iš tinklainės. Dėl to jis greitai suderina mūsų organizmo ritmą su aplinkos šviesa.

„Suprachiazmatinis branduolys yra pagrindinis mūsų organizmo laikrodis, bet ne vienintelis – turime ir vadinamuosius periferinius laikrodžius, esančius kituose organuose. Tai reiškia, kad skrandis turi savo laikrodį, kepenys – taip pat. Paprastai visi šie laikrodžiai veikia sinchroniškai. Kai keičiame laiką ar keliaujame per laiko juostas, smegenys – gavusios šviesos signalus – prisitaiko gana greitai. Tačiau kiti organai tam reikia daugiau laiko, nes suprachiazmatinis branduolys siunčia jiems signalus, pavyzdžiui, per hormonus. Todėl po laiko keitimo keletą dienų galime jaustis prastai“, – aiškino mokslininkė.

Laiko keitimas ir „jet lagas“

Kai keliaujame į tolimas šalis, „jet lago“ reiškinys, t. y. prastesnė savijauta, gali trukti kelias dienas.

„Pavyzdžiui, galime pabusti vidury nakties labai alkani. Taip nutinka todėl, kad mūsų smegenys jau prisitaikė prie naujos vietos, tarkime, JAV, bet skrandis vis dar „yra“ Vilniuje, kur tuo metu – pietų metas. Mažas, vos valandos skirtumas, kurį sukelia sezono laiko keitimas, sukelia tą patį efektą, tik švelnesnį“, – aiškino Patrycja Ściślewska.

Jei po laiko keitimo jaučiamės prastai ir norime padėti savo biologiniams laikrodžiams susiderinti, verta ryte išeiti pasivaikščioti arba bent praverti langą ir pažvelgti į dangų, net jei jis apniukęs.

„Lauke dienos šviesos intensyvumas gali siekti kelis tūkstančius liuksų, o patalpose dažniausiai neviršija kelių šimtų. Suprachiazmatinis branduolys ypač stipriai reaguoja į mėlyną šviesą (apie 480 nm bangos ilgio), kurios ryto šviesoje yra daug daugiau nei popietinėje, turinčioje šiltesnį, gelsvai raudoną atspalvį. Todėl rytinė šviesa veiksmingiau sinchronizuoja mūsų biologinį laikrodį“, – aiškino Varšuvos universiteto ekspertė.

Visuomenės ir politikų nuomonės dėl laiko keitimo

Prieš keletą metų Europos Komisijos surengtoje apklausoje 4 mln. ES piliečių pasisakė už laiko keitimo panaikinimą. Panašiai manė ir apie trys ketvirtadaliai lenkų. Be to, beveik 74,2 proc. respondentų pasisakė už pastovų vasaros laiką, o žiemos laiką palaikė 14,8 proc. apklaustųjų. Pasak Varšuvos universiteto ekspertės, toks rezultatas nestebina, tačiau iš biologinės pusės jis nebūtų lenkams (kartu ir lietuviams – red.) palankus.

„Žinoma, vasaros laikas atrodo malonesnis – turime ilgesnius, šviesesnius vakarus, o vasarą smagu ilgiau mėgautis geru oru. Todėl suprantama, kad žmonės nori išlaikyti vasaros laiką. Tačiau iš biologinės perspektyvos mums geriau išlaikyti žiemos laiką“, – teigė mokslininkė.

Iš biologinio laikrodžio perspektyvos nuolatinis vasaros laikas sukeltų problemų – ypač žiemą, kai rytai būtų labai tamsūs.

„Jei visus metus gyventume pagal vasaros laiką, žiemą saulė tekėtų gerokai vėliau, todėl daugelis žmonių turėtų keltis ir eiti į darbą ar mokyklą tamsoje. Tuomet mūsų biologinis laikrodis būtų nuolat išderintas nuo natūralios šviesos ritmo, o juk žmogus turėtų gyventi pagal principą: kai pasirodo šviesa – pabunda, kai šviesa išnyksta – eina miegoti“, – pabrėžė Patrycja Ściślewska.