Tylus smūgis Lietuvai

Vokietijos pramonės lėtėjimas kelia riziką Lietuvos eksportui

Prognozuojama, kad Vokietijos gamybos apimtys lapkritį mažės ir bus tik apie 3,7 proc. didesnės nei per COVID-19 krizės piką. Tai kelia susirūpinimą dėl Lietuvos pramonės, kuri iš esmės remiasi eksportu. Apie tai spalio 21 d. pranešė Verslo žinios, cituodamos Vokietijos IFO ir „Destatis“ institutų duomenis.

Lietuvos ekonomika išlieka labai jautri Vokietijos pramonės ciklui – tiek tiesiogiai, kaip pagrindinei eksporto rinkai, tiek netiesiogiai per Europos tiekimo grandines. Pagal Lietuvos statistikos departamento ir „Eurostat“ duomenis, Vokietija yra trečia pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė: 2024 m. jai teko apie 12 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto ir 12,4 proc. importo.

„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas „Verslo žinioms“ sakė, kad nors Lietuvos gamybos apimtys rugpjūtį augo 4 proc., lapkritį jos, banko modeliavimu, turėtų didėti vos 0,1 proc. Pasak jo, sulėtėjimas Vokietijoje gali išplisti per Lietuvos gamybos grandines, atsižvelgiant į glaudžią abiejų ekonomikų integraciją.

„Vokietija yra pagrindinė Lietuvos eksporto rinka, sudaranti apie 12 proc. viso lietuviškų prekių eksporto“, – teigė Izgorodinas. – „Tačiau jos įtaka Lietuvai yra dar didesnė netiesiogiai – per tiekimo grandines.“

Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovė Eglė Stonkutė pažymėjo, kad Vokietijos gamybos susitraukimą jau pajuto Lietuvos gamintojai, ypač inžinerijos ir tarpinių prekių tiekimo sektoriuose.

„Artea Bank“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė „Verslo žinioms“ sakė, jog pagrindinė ekonominė veikla, įskaitant gamybą, Lietuvoje plečiasi „labai kukliai“. Anot jos, tolesnis atsigavimas priklausys nuo šalies gebėjimo rasti naujas eksporto nišas ir plėtoti papildomas gamybos šakas.

Dvišalė prekyba išlieka reikšminga, tačiau nevienoda. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvos importas iš Vokietijos 2023 m. siekė apie 6,16 mlrd. eurų – beveik tiek pat, kiek 2022 m. Tuo metu eksportas išaugo nuo 3,09 mlrd. eurų 2023 m. iki 3,21 mlrd. eurų 2024 m. Vis dėlto 2023 m. bendras Lietuvos eksportas sumažėjo 8 proc., daugiausia dėl mažesnio reeksporto ir kritusių cheminių medžiagų bei trąšų kainų.

Europos Komisija ir „Eurostat“ pažymi, kad Vokietijos pramonės nuosmukis yra dalis platesnio ES gamybos sulėtėjimo, kuris silpnina tarpinių prekių paklausą iš mažesnių ekonomikų, tokių kaip Lietuva, Čekija ir Slovakija.

Ekonomistai perspėja, jog jei Vokietijos gamybos apimtys artimiausiais mėnesiais nestabilizuosis, Lietuvos gamybos sektorius, jau susiduriantis su mažomis pelno maržomis ir menkesniais eksporto užsakymais, gali toliau silpnėti iki pat 2025 m. pabaigos – nepaisant vietos politikos pastangų skatinti pramonės diversifikaciją.