„Europa mūšyje dėl plieno. Šokiruojančios naujienos jau sklinda“

Lenkijos profesinės sąjungos ir pramonės asociacijos bando kaltę dėl Lenkijos plieno pramonės problemų suversti Ukrainos plieno gamintojams.

Šiuo metu Lenkija ragina vyriausybę reikalauti iš Europos Komisijos 12 mėnesių embargo Ukrainos plieno importui, nurodydama nesąžiningą konkurenciją, praneša „Kyiv Independent“.

Ukrainos pusė neigia kaltinimus, pabrėždama, kad eksporto apimtys išlieka mažesnės nei 2021 m. lygis prieš karą ir nekelia jokios grėsmės Lenkijos gamintojams.

„Eurostat“ duomenimis, per pirmuosius septynis 2025 m. mėnesius Ukrainos plieno eksportas į Lenkiją padidėjo 19 %, palyginti su tuo pačiu 2024 m. laikotarpiu.

Tačiau šie kiekiai nėra rekordiniai pastaraisiais metais ir yra nereikšmingi rinkos masto atžvilgiu: Ukrainai tenka 14,7 % Lenkijos plieno importo, o Vokietijai – 27 %.

„Ukrmetallurgprom“ asociacijos prezidentas Oleksandras Kalenkovas teigia, kad Lenkijos pramonė bando rasti „patogų kaltininką“ dėl savo pačios nekonkurencingumo.

„Lenkija bando rasti „atpirkimo ožį“. Jų problemos susijusios su didelėmis elektros energijos kainomis ir tuo, kad kai kurios Europos įmonės vis dar perka pigias rusiškas žaliavas“, – aiškino Kalenkovas.

Kol lenkai skundžiasi, jų plieno pramonės rodikliai auga: 2025 m. pirmąjį pusmetį plieno gamyba Lenkijoje išaugo 8 %, o armatūros – 6,4 %.

Nepaisant to, Lenkijos asociacijos lieka nepatenkintos tariamai pigesniais Ukrainos produktais.

Tačiau, pasak „ArcelorMittal Kryvyi Rih“, gamybos sąnaudos Ukrainoje yra gerokai didesnės: rugpjūtį elektros energijos kaina Ukrainos įmonėms buvo 115 EUR už MWh, palyginti su 89,6 EUR Lenkijoje. Ukrainos gamyklos taip pat moka daugiau už dujas ir anglis.

Stanislavas Zinčenka, analitinio centro „GMK Center“ generalinis direktorius, pavadino Lenkijos pusės teiginius nepagrįstais. „Kaip karo nuniokota Ukrainos metalurgija, kuri tik bando išlikti, gali kelti grėsmę augančiai Lenkijos metalurgijai?“ – klausė Zinčenka.

Leidinyje pažymima, kad Ukrainos metalurgijos pramonė yra viena iš labiausiai Rusijos agresijos paveiktų pramonės šakų. Plieno gamyba Ukrainoje sumažėjo nuo 22 mln. tonų 2021 m. iki 7,6 mln. tonų 2024 m.

Nauji lenkų prašomi apribojimai gali lemti gamybos mažinimą, sąnaudų padidėjimą ir net kai kurių gamyklų uždarymą. Tai paveiks ne tik ekonomiką, bet ir šalies gynybinius pajėgumus. Vien 2024 m. keturios didžiausios metalurgijos įmonės sumokėjo 780 mln. JAV dolerių mokesčių, tai sudarė 1,6 % visų biudžeto pajamų. Atsižvelgiant į susijusių pramonės šakų mokesčius ir visų pramonės darbuotojų vartojimo išlaidas, mokesčių poveikis yra maždaug 3 mlrd. JAV dolerių.

„Ukrainos eksporto apribojimai neišspręs Lenkijos vidaus problemų, bet sukurs naują krizę Ukrainoje. Panašų scenarijų jau matėme su grūdais – dabar rizikuojame „plieno“ konfliktu“, – padarė išvadą Kalenkovas.