Šanchajus skęsta nerimą keliančiu greičiu. Ekspertai perspėja apie pasekmes visam pasauliui

Kas vyksta po didžiausių Kinijos metropolių paviršiumi? Pasirodo, jie susiduria su problema, galinčia pakeisti viso pasaulio prekybos veidą. Upių deltose, kur sutelkta pagrindinė gamybos veikla, gruntas sistemingai leidžiasi – ir tai vyksta tokiu greičiu, kad ekspertai skambina pavojaus varpais. Šio reiškinio mastas gerokai peržengia vietos ribas. Kai logistikos centrai ir gamyklos ima kovoti su geologija, pasekmes pajunta įmonės visame pasaulyje. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, jog susiduriame su iššūkiu, galinčiu pakeisti nusistovėjusius prekybos kelius.

Nerimą keliantis grunto sėdimo tempas

Žurnale „Nature“ publikuoti tyrimai atskleidžia šokiruojančius duomenis apie Kinijos miestus. Praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje, kai masiškai buvo pumpuojamas požeminis vanduo, Šanchajus leidosi net iki 10 centimetrų per metus. Per pastarąjį šimtmetį kai kurios miesto dalys nusmuko daugiau nei metru. Šiuolaikiniai palydoviniai matavimai, atlikti 2015–2022 m., rodo, kad problema apima daugelį miestų: Čao Džou grimzta 5,6 mm per metus, Fudžou ir Šaoksingas – po 5 mm, Šantou – 4,8 mm, o Hangdžou – 4,2 mm per metus. Šios vertės gerokai viršija pasaulinį jūros lygio kilimo tempą. Ypač neramu tai, kad bent 94 % reiškinio priežasčių yra susijusios su žmogaus veikla. Perteklinis požeminio vandens išgavimas, intensyvi statyba ir dirbtinė žemės plėtra – pagrindiniai veiksniai, silpninantys gruntą po Kinijos megapoliais.

Upių deltose esantys miestai susiduria su dvigubu poveikiu: vietiniu grunto sėdimu ir pasauliniu jūros lygio kilimu. Istoriniai duomenys rodo, kad nuo 1900 m. vidutinis pasaulinis jūros lygis kyla 1,51 mm per metus – tai didžiausias tempas per pastaruosius keturis tūkstančius metų. Priešindustriniu laikotarpiu (2250 m. pr. Kr. – 1800 m. po Kr.) jūros lygis beveik nekito, kildamas vos 0,12 mm per metus. Staigus šuolis įvyko XIX amžiuje, kai augimas padidėjo nuo 0,10 mm pirmojoje šio amžiaus pusėje iki 0,76 mm antrojoje. Tokie miestai kaip Šanchajus, Šendženas ir Honkongas yra ypatingai pažeidžiami – juos dengiantys minkšti nuosėdiniai gruntai ir plokščia reljefinė struktūra natūraliai skatina sėdimą.

Apčiuopiami ekonominiai nuostoliai

Šio proceso finansinės pasekmės siekia milijardus dolerių. Manoma, kad Kinija kasmet patiria apie 1,5 mlrd. dolerių nuostolių, o vien Šanchajus 2001–2020 m. patyrė daugiau nei 3 mlrd. dolerių žalos. Tačiau problema yra tarptautinė. Deltų regionai yra pasauliniai gamybos ir logistikos mazgai. Kiekvienas papildomas pakilęs jūros lygio centimetras gerokai padidina potvynių riziką, o tai gali sutrikdyti pasaulines tiekimo grandines. Reaguodamos į augančią grėsmę, Šanchajaus valdžios institucijos sugriežtino požeminio vandens naudojimo kontrolę ir pradėjo dirbtinio vandeningųjų sluoksnių papildymo programas, kurios pastaraisiais metais iš tiesų sulėtino grunto sėdimą.

Žmogaus sukeltas grunto sėdimas ir rekordinis jūros lygio kilimas drauge kelia dvi grėsmes Kinijos megapoliams. Šis reiškinys neturi precedento viso holoceno geologinėje istorijoje – tai pirmas kartas, kai žmonija susiduria su tokio masto problema. Pasekmės gali būti juntamos dešimtmečius, paveikdamos pasaulio ekonomiką, priklausančią nuo Kinijos gamybos centrų. Nors vietos valdžia imasi veiksmų, geologiniai procesai gali vykti greičiau nei žmogaus galimybės prisitaikyti.

Į šią situaciją verta žvelgti atidžiai, nes tai, kas šiandien vyksta Kinijos deltose, anksčiau ar vėliau palies ir mus – per brangstančias prekes ar grandinių sutrikimus.