Tylus šnipas jūsų piniginėje: kortelės renka daugiau, nei įsivaizduojate

Pasak Ekonomikos universiteto Viešųjų ir vietos finansų departamento docentės Meri Vališvili, laikyti dideles sumas banko kortelėje nėra gera idėja.

Saugiau – riboti kortelėje laikomą pinigų kiekį, bent jau dėl finansinės apsaugos ir patogumo.

Kodėl tai pavojinga?

Pagrindinė rizika – sukčių prieiga prie kortelės duomenų. Ypač dažnai tai nutinka, kai kortelė naudojama internetinėse parduotuvėse, prenumeratoms ar pristatymo paslaugoms apmokėti.

Tokiais atvejais padidėja tikimybė, kad į jūsų paskyrą bus įsilaužta – pavyzdžiui, per saugumo spragą mokėjimų ar prekybos platformoje.

„Kuo daugiau lėšų kortelėje, tuo patrauklesnė ji tampa piktavaliams“, – aiškina Vališvili.

Laikyti pinigus kortelėje – ne pati geriausia mintis: jie neuždirba nieko ir nėra taip gerai apsaugoti, kaip specialiose taupymo sąskaitose.

Ką daryti su perteklinėmis lėšomis?

Ekspertė rekomenduoja pervesti didesnes sumas į:

• į terminuotą indėlį, jei siekiate stabilių palūkanų;
• į taupomąją sąskaitą, jei norite išlikti lankstūs ir galėti bet kada išsiimti pinigus be sukauptų palūkanų praradimo.

Tuo tarpu kortelėje, pasak specialistės, pakanka laikyti tik tiek, kiek reikia kasdienėms išlaidoms – kelioms dienoms pirkinių, transporto ar smulkioms išlaidoms padengti.

Ar jūsų banko kortelė jus „šnipinėja“?

Įsivaizduokite: ką tik nusipirkote kavos, o po kelių sekundžių gaunate pranešimą telefone:

„1,50 € mokėjimas kavinėje Nr. 1. Balansas atnaujintas.“

Patogu? Žinoma.

Tačiau ši, atrodytų, nekalta žinutė – tik ledkalnio viršūnė. Už jos slypi platus duomenų rinkimo tinklas, leidžiantis sekti jūsų vartojimo įpročius, vietas, net elgesį.

Finansų ekspertai primena:

kiekvienas mokėjimas palieka skaitmeninį pėdsaką, todėl verta žinoti, kur ir kiek informacijos apie jus gali būti kaupiama.

Jūsų kreditinė kortelė – ne tik plastiko gabalas. Tai jūsų tylus šnipas

Tai ne šiaip mokėjimo priemonė. Tai tylus, efektyvus, visada budintis stebėtojas.

• Ji žino viską apie jus: kur valgote, ką vairuojate, ką perkate internetu — nuo knygų iki bilietų, nuo dovanų iki maisto.
• Ji „prisimena“ kiekvienas atostogas, kiekvieną spontanišką vakarą bare.
• Visa ši informacija kuria jūsų skaitmeninį portretą. Ir šis portretas — tai prekė. Vertingas produktas.

„Kas čia ypatingo?“ – paklausite jūs

„Tegul jie renka duomenis — aš juk gaunu tikslines nuolaidas!“

Taip, gaunate. Bet tai – tik maža istorijos dalis. Realybė yra gerokai sudėtingesnė. Ir – daug labiau neraminanti.

Stebėjimo mechanika: nuo SMS iki didžiųjų duomenų

Kaip tai veikia?

• Iš pirmo žvilgsnio – labai paprastai.
• Jūs mokate kortele.
• Terminalas perduoda informaciją bankui – kas, kur ir kiek sumokėjo.
• Bankas perduoda šiuos duomenis į mokėjimų sistemą, kur jie sujungiami pagal vietą, išlaidų kategoriją ir vartojimo modelius.

Pagrindinis duomenų agregatorius – jūsų pačių bankas. Kiekvienas mokėjimas tampa dalimi didžiulės duomenų grandinės, kurioje jūsų įpročiai paverčiami statistika, o statistika – komerciniu įrankiu.

Visa tai formuoja sistemą, kurioje jūsų kasdieniai sprendimai tampa verslo žvalgybos valiuta.

Kortelė nebėra tik plastiko gabalas — ji yra veidrodis, atspindintis jūsų gyvenimo ritmą, troškimus ir įpročius.

Vidinė analizė: kai jūsų duomenys kalba garsiau už jus

• Jūsų duomenys analizuojami galingais dirbtinio intelekto algoritmais;
• Jie vertina jūsų kreditingumą, stebi įpročius ir prognozuoja finansinį elgesį;
• Tai būtina paskolų vertinimui, patvirtinimui arba atmetimui.Jūs esate ne tik savo kredito istorija;
• Jūs esate jūsų išlaidos.

Individualizuota rinkodara – kai algoritmas žino jus geriau nei draugai

Būtent čia gimsta tie „būtini“ pranešimai telefone.

Pirkote kūdikių maistą? Netrukus sulauksite pasiūlymo dėl paskolos vaikų prekėms.

Užsisakėte viešbutį? Greitai primins apie kelionės draudimą.

Atrodo patogu, tiesa?

Kol vieną dieną nuperkate dovaną tėvų jubiliejui, o algoritmas nusprendžia, kad jūs staiga susidomėjote liaudies šokiais ir sodininkyste.

Duomenų pardavimo pilkoji zona

Ir čia prasideda labiausiai prieštaringa istorijos dalis.

„Palaukite! – sakote. – Bankas juk neturi teisės parduoti mano duomenų!“

Formaliai – taip. Bankas neparduoda jūsų asmeninių duomenų, o anonimizuotus rinkos modelius, sudarytus pagal tūkstančius kitų klientų.

Tačiau kyla klausimas – kiek „anonimiški“ šie duomenys iš tikrųjų yra? Didžiuliai duomenų rinkiniai, sujungti su socialinių tinklų, pirkimų ar prenumeratų informacija, gali atkurti jūsų tapatybę vos per kelias sekundes.

Vienas paspaudimas – ir iš „anoniminio kliento“ tampate labai atpažįstamu žmogumi.