Rusijos centrinį banką ištiko panika. Blogiausias įmanomas scenarijus. „Pirmą kartą nuo 1990-ųjų“

„Pirmą kartą nuo 1990-ųjų vidurio Rusijos ekonomika gali trauktis dvejus metus iš eilės“, – skelbia Rusijos bankas.

Pasak Maskvoje įsikūrusios finansų įstaigos, šis blogiausias scenarijus išsipildys, jei Vakarai sugriežtins sankcijas ir naftos barelio kaina nukris iki 30–35 JAV dolerių.

Rusijos centrinis bankas paskelbė „Pagrindines valstybės vieningos pinigų politikos kryptis 2026 ir 2027–2028 metams“.

„Pirmą kartą nuo 1990-ųjų vidurio Rusijos ekonomika gali trauktis dvejus metus iš eilės. Infliacija pakils iki 10 metų aukščiausio lygio ir svyruos nuo 10,5 iki 12,5 procento“, – rašoma rizikos scenarijuje.

Remiantis skaičiavimais, Rusijos BVP kitais metais turėtų sumažėti 2,5–3,5 proc.

„Didžiausias nuosmukis 2026 m. ketvirtąjį ketvirtį turėtų siekti 6–7 proc. 2027 m. BVP susitrauks dar 2–3 proc.“, – rašoma dokumente.

Jei šios prognozės pasitvirtins, Rusijos vartotojai bus priversti drastiškai mažinti išlaidas, o verslas – mažinti investicijas.

Pagal šį scenarijų Rusijos ekonomika 2026 m. praras 108 mlrd. dolerių eksporto pajamų, o 2027 m. – dar 51 mlrd. dolerių.

„Dėl to bendra jų vertė sumažės iki 255 mlrd. dolerių – žemiausio lygio nuo 2005 m.“, – pabrėžia bankas.

Palyginimui, Rusija 2024 m. iš eksporto uždirbo 434 mlrd. dolerių. Remiantis centrinio banko prognozėmis, šių metų pelnas iš prekių pardavimo turėtų pasiekti 414 mlrd. dolerių.

Kitas rizikingas Rusijos centrinio banko siūlomas scenarijus numato didėjančią įtampą užsienio prekyboje ir intensyvėjančius deglobalizacijos procesus, įskaitant tiekimo grandinių susilpnėjimą ar net nutrūkimą. Manoma, kad šiam scenarijui įtakos turės reikšmingas pasaulinių importo tarifų padidėjimas ir staigus pagrindinių ekonomikų augimo tempų sumažėjimas.

Šiuo scenarijumi infliacija paspartės iki 10,5–12,5 proc. (aukščiausio lygio nuo 2005 m.), todėl centrinis bankas bus priverstas padidinti palūkanų normą iki 17,5–19,5 proc. 2026 m. ir iki 18–20 proc. 2027 m.

Namų ūkių vartojimas sumažės – 0,5–1,5 proc. pirmaisiais krizės metais ir 6–7 proc. antraisiais. Tuo tarpu įmonės drastiškai sumažins investicijas – 11–13 proc. 2026 m. ir dar 5–7 proc. kitais metais.

Blogos naujienos tuo nesibaigia. Bankas taip pat prognozuoja, kad blogės ne tik prekybos sąlygos. Padidėjęs spaudimas sankcijomis lems dar didesnį Rusijos prekių kainų mažinimą ir naftos eksporto bei gamybos apribojimus.

Tai, savo ruožtu, smarkiai kritus naftos kainoms, lems intensyvų Nacionalinio gerovės fondo (rezervinio fondo – red.) likvidiosios dalies naudojimą, o tai kelia pavojų, kad fondo ištekliai bus išeikvoti iki 2026 m. pabaigos, perspėja bankas.

Nepriklausoma svetainė „The Moscow Times“ praneša, kad vasarį centrinis bankas pateikė vyriausybei slaptą ataskaitą. Joje jis perspėjo apie ilgalaikio naftos kainų kritimo grėsmę dėl Jungtinių Valstijų ir OPEC šalių planų didinti gamybą.

„OPEC šalių nepanaudoti gamybos pajėgumai – 5 mln. barelių per dieną – leidžia joms visiškai pakeisti visą rusišką naftą pasaulinėje rinkoje“, – praneša svetainė.