Centrinis bankas „įjungia raudoną šviesą“. Kas prasideda Rusijoje

Rusijos centrinis bankas pripažino, kad gali kilti didžiausias ekonominis žlugimas nuo 1990-ųjų. Jei naftos kainos kris ir bus sugriežtintos sankcijos, Rusijos ekonomika gali žlugti.

Savo naujame dokumente „Pagrindinės pinigų politikos kryptys 2026–2028 m.“ Rusijos centrinis bankas sumodeliavo ekonominio žlugimo scenarijų. Jame daroma prielaida, kad naftos kainos nukris iki 30–35 USD už barelį ir kad Vakarų sankcijos sustiprės.

Rezultatas – dvejų metų BVP mažėjimas pirmą kartą nuo 1990-ųjų vidurio, kai žlugo sovietinė ekonomika. Atėmus eksportą, atėmus pajamas, atėmus stabilumą. Remiantis Centrinio banko skaičiavimais, pagal šį scenarijų Rusijos ekonomika 2026 m. susitrauks 2,5–3,5 %, o 2027 m. – dar 2–3 %.

Krizės piko metu, iki 2026 m. pabaigos, nuosmukis gali siekti 6–7 %, palyginti su praėjusiais metais. Eksportas sumažės iki 255 mlrd. JAV dolerių – tai žemiausia suma per 20 metų, palyginti su neseniai viršytais 430 mlrd. JAV dolerių.

Vos per dvejus metus Rusija gali prarasti maždaug 160 mlrd. JAV dolerių pajamų – tai milžiniškas smūgis biudžetui, kuris priklauso nuo naftos. Infliacija išaugs, rublis žlugs. Tokios krizės atveju kainos Rusijoje išaugs iki dviženklio lygio, o Centrinis bankas bus priverstas smarkiai padidinti palūkanų normas, faktiškai smaugdamas ekonomiką.

Dėl to padidės skolinimosi išlaidos, sumažės investicijos ir vartojimas. Gyventojai pradės taupyti tiesiogine prasme viskam, o verslas įšaldys projektus ir užsidarys pogrindyje. Rusija iš esmės vėl atsidurs tokioje pačioje situacijoje kaip 1998 m. – tik šį kartą be jokios vilties atsigauti.

Nacionalinis gerovės fondas (NGF) gali išnykti. Centrinis bankas perspėja, kad NGF rezervai, kuriuos Kremlius daugelį metų vadino „apsaugos pagalve“, gali būti išeikvoti iki 2026 m. pabaigos. Biudžetui gresia sekvestracija – didžiulis išlaidų, įskaitant socialines išlaidas, mažinimas. Tai reiškia, kad Rusija susidurs su realybe, kad pinigų nebėra, o sankcijos ir žemos naftos kainos neleis jai jų uždirbti.

Bauginančios paralelės: dokumente Centrinis bankas tiesiogiai priminė devintojo dešimtmečio patirtį, kai Saudo Arabija, patrigubindama gamybą, smarkiai sumažino pasaulines naftos kainas. Anuomet barelio kaina nukrito nuo 30 iki 10 dolerių, sukeldama valiutos krizę ir paspartindama Sovietų Sąjungos žlugimą. Dabar Rusija vėl eina tuo pačiu keliu – tik greičiau ir su mažesniu atsparumu.

Ką tai reiškia? Centrinis bankas iš esmės pripažino tai, ką Vakarai jau seniai sako: Rusija yra kritiškai priklausoma nuo naftos, o be jos žlunga visa ekonomika.

Sankcijos veikia – jos kenkia pajamoms, eksportui ir investicijoms. Rezervai mažėja, ir Maskva netrukus nebegalės įvykdyti savo įsipareigojimų. Gyvenimo lygis krenta, infliacija mažina santaupas, o vidaus rinka traukiasi.