Rusijos ultimatumas Japonijai

Rusija sutiks aptarti taikos sutartį su Japonija, oficialiai užbaigiančią Antrąjį pasaulinį karą, tik tuo atveju, jei šalis atsisakys savo „antirusiškos“ pozicijos.

Apie tai ketvirtadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova, praneša „Reuters“ ir valstybinė žiniasklaida „TASS“.

Antrasis pasaulinis karas, pasibaigęs 1945 m., iš principo vis dar tęsiasi, nes Japonija ir Rusija nepasirašė oficialios taikos sutarties. Priežastis – ginčas tarp šalių dėl keturių salų į šiaurę nuo Japonijos.

Praėjusią savaitę naujoji Japonijos ministrė pirmininkė Sanae Takaichi kritikavo Rusiją dėl „agresijos prieš Ukrainą“ ir teigė, kad Rusijos kariniai veiksmai kelia rimtą susirūpinimą.

Takaichi taip pat sakė, kad nepaisant iššūkių, susijusių su santykiais su Rusija, Japonija laikysis savo „politikos, kuria siekiama išspręsti teritorinį klausimą ir sudaryti taikos sutartį“.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas iš pradžių teigiamai reagavo į Takaichi pareiškimą, sakydamas, kad Rusija remia taikos sutarties su Japonija sudarymą.

Pasak „Reuters“, Zacharova yra labiau ciniška. Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai teigia, kad Takaichi pastabose „nėra nieko naujo“ ir kad Japonija turi pakeisti savo toną.

„Mes ne kartą pareiškėme, kad kelias atnaujinti dialogą su Japonija atsivers tik tada, kai Tokijas atsisakys savo antirusiško kurso, kuriuo siekiama pakenkti mūsų šaliai ir jos piliečiams“, – paklausta apie taikos sutartį, pasak „Reuters“, sakė Zacharova.

„Šį nedraugišką požiūrį, vedantį į aklavietę, pasirinko Japonijos pusė, o ne mes“, – pridūrė Zacharova.

Japonijos ministrė pirmininkė Takaichi griežtai pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą, tačiau stengiasi subalansuoti savo santykius su Kremliumi. Pasak „Reuters“ šaltinių, ministrė pirmininkė Takaichi nepasidavė JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimui nutraukti rusiškų dujų pirkimą.

Nepaisant įtemptų abiejų šalių santykių, Japonija yra priklausoma nuo Rusijos energijos. Rusija tiekia apie 9 procentus Japonijos suskystintų gamtinių dujų (SGD). Japonijos bendrovės „Mitsubishi“ ir „Mitsui“ turi akcijų Sachalin-2 SGD projekte Rusijos Tolimuosiuose Rytuose.

Karas tęsiasi – iš principo

Antrajame pasauliniame kare Sovietų Sąjunga ir Japonija kariavo priešingose ​​pusėse. Karo pabaigoje sovietų pajėgos perėmė keturių salų prie Hokaido kontrolę – Kurilų salų Rusijoje ir Šiaurinių teritorijų Japonijoje – kurias Japonija dabar laiko neteisėtai Rusijos okupuotomis.

Piečiausia iš Rusijos kontroliuojamų salų yra vos už kelių kilometrų nuo Japonijos. Kai kuriose salose vyksta Rusijos karinė veikla ir energetikos projektai.

Nesėkmingos derybos dėl salų vyksta nuo XX amžiaus vidurio. Nors Japonija ir Rusija 1956 m. pasirašė bendrą deklaraciją dėl karo veiksmų nutraukimo, oficiali taikos sutartis vis dar nepasirašyta.

Derybos, kurios vyko jau kurį laiką, buvo visiškai įšaldytos 2022 m., kai Japonija įvedė sankcijas Rusijai po to, kai ši pradėjo plataus masto agresyvų karą Ukrainoje.

2024 m. spalį Rusija buvo išprovokuota, kai Japonija ir Jungtinės Valstijos surengė karines pratybas netoli Hokaido.

Rusija ant ledo

Naujoji Japonijos ministrė pirmininkė Sanae Takaichi gina savo pozicijas prieš Rusiją, Carnegie tarptautinės taikos fondo (CEIP) leidinyje įvertino profesorius Jamesas D. J. Brownas.

Pasak Browno, būtų lengva įsivaizduoti, kad Takaichi suartėtų su Rusija, kaip ir ministras pirmininkas Shinzō Abe. Tiek Takaichi, tiek Abe atstovauja kraštutiniams dešiniesiems, ultranacionalistiniams valdančiosios LDP partijos sparnams.

Kaip ir Abe, Takaichi remia Japonijos pacifistinės konstitucijos keitimą ir šalies perginklavimą. Po Antrojo pasaulinio karo Japonija, nacistinės Vokietijos sąjungininkė, buvo priversta įstatymu uždrausti karinės jėgos naudojimą bet kam, išskyrus savigyną.

Militarizmas Japonijoje turi neigiamą atspalvį, primenantį režimo vykdytą imperialistinę ir fašistinę Kokkashugi politiką Antrojo pasaulinio karo metu. Ir Abe, ir Takaichi sumenkino Japonijos karo nusikaltimus ir norėjo perrašyti istoriją nacionalistine linkme.

Tačiau Abe ir Takaichi Rusijos atžvilgiu elgiasi kitaip, sako Brownas. Prezidentas Vladimiras Putinas pavasarį pareiškė, kad užmezgė „gerus asmeninius santykius“ su Abe.

„Jo svajonė ir nuoširdus noras buvo pasirašyti taikos sutartį tarp mūsų šalių. Mes ėjome šiuo keliu. Dabar situacija kitokia“, – gegužę Putinas sakė Shinzō Abe našlei Akie Abe.

Shinzō Abe, nužudytas 2022 m. liepą, buvo Japonijos ministras pirmininkas nuo 2012 iki 2020 m. Japonijos saugumo politika nuo to laiko pasikeitė, pažymi CEIP atstovas Brownas.

Takaichi praėjusią savaitę pareiškė, kad Rusijos karinė veikla kelia panašų susirūpinimą kaip ir Kinijos bei Šiaurės Korėjos. Rusija yra abiejų šalių sąjungininkė.

Rusija pasirašė strateginės partnerystės susitarimą su Šiaurės Korėja. Takaichi požiūriu, tai reiškia, kad Rusija bendradarbiauja su valstybe, kuri kelia tiesioginę grėsmę Japonijai, sako Brownas. Japonija taip pat įtaria Rusiją šnipinėjimu ir kibernetinėmis atakomis.

Kol tęsis Putino karas Ukrainoje ir Rusija toliau kenks Japonijos saugumui, Japonijos ir Rusijos santykiai išliks įšaldyti.