„Jantar“ kerta Lietuvą. 1 000 000. Kaliningradas virsta kariniu bastionu

„Uždarau visą vagoną, tualetai neveikia“, – rusų kalba paskelbė palydovas, kai Maskvos–Kaliningrado traukinys artėjo prie Lietuvos sienos.

Ši 19 valandų trukmės, daugiau kaip tūkstančio kilometrų kelionė – vienintelis sausumos maršrutas tarp žemyninės Rusijos ir Kaliningrado eksklavo, įsiterpusio tarp Europos Sąjungos ir NATO narių – Lenkijos ir Lietuvos.

„Gintaro“ traukinys – tarsi iš Šaltojo karo laikų

„Jantar“ (liet. „Gintaras“) – Šaltojo karo laikmetį primenantis rusiškas traukinys, kuriuo vykstant keleiviai užrakinami vagone trims valandoms, kol jis važiuoja per Lietuvos teritoriją.

Durys ir langai hermetiškai uždaromi, kad niekas neišliptų ar nepabėgtų, aiškina Lietuvos pareigūnai. Tualetais leidžiama naudotis tik traukiniui važiuojant, o ne jam sustojus.

„Siena su Lietuva – po 30 minučių“, – šaukia palydovas, žadindamas miegančius keleivius.

Nors traukinys dažnai beveik tuščias, miegamuosiuose vagonuose ankšta, o šildymas įjungtas visu pajėgumu.

Leidimai ir kontrolė

Rusijos piliečiai, vykstantys šiuo maršrutu, privalo turėti Šengeno vizą arba specialų tranzito leidimą, net jei išlipti iš traukinio jiems draudžiama.

„Kartais važiuojame beveik tušti. Nuo 2022-ųjų kelionės tik sunkėja“, – AFP pasakojo anonimiškumo prašęs traukinio palydovas.

Lietuvos Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) patvirtina:

„Nei ES, nei Rusijos piliečiams neleidžiama išlipti iš tranzitinio traukinio, išskyrus skubius humanitarinius atvejus, kai keleivis sunkiai suserga.“

Dėl to durys ir langai yra sandarinami. Kaip AFP teigė vienas ES pasienio pajėgų pareigūnas:

„Anksčiau rusai rasdavo būdų išlipti iš traukinio ir dingti į laukinę gamtą.“

„Tai mano mamai – ji gyvena Kaliningrade“, – sakė keleivis Nikolajus, pakeldamas nuo grindų po lova nuslydusį paketą.

Vyras sakė pasirinkęs traukinį dėl kainos: kelionė kainuoja apie 4000 rublių (apie 50 JAV dolerių), kai skrydis siekia apie 10 000 rublių (125 dolerius).

„Tai šiek tiek primena Šaltąjį karą. Tik dabar tai – karštas karas su Vakarais“, – pridūrė jis.

Kaliningradas – Rusijos forpostas prie NATO sienų

Kaliningradas, kuriame gyvena apie milijoną žmonių, Rusijos akimis – strateginė fronto linija prieš Vakarus. Čia įsikūrusi Baltijos laivyno būstinė, dislokuotos „Iskander“ raketos, galinčios nešti branduolinį užtaisą.

Kad pasiektų Kaliningradą, Rusijos civiliniai orlaiviai turi skristi per Suomijos įlanką, nes jiems uždrausta naudotis ES oro erdve.

Diplomatinės įtampos ir oro pažeidimai

Anksčiau šį mėnesį Lietuva pateikė diplomatinį protestą Maskvai, kaltindama Kaliningrade dislokuotus Rusijos karinius orlaivius Lietuvos oro erdvės pažeidimu.

Savo ruožtu Maskva pasmerkė Vilniaus grasinimus riboti sausumos tranzitą.

Rugsėjį Estija taip pat pranešė apie 12 minučių trukusį Rusijos orlaivių įsiveržimą į jos oro erdvę. Po šio incidento JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad NATO turėtų numušti bet kokius Rusijos lėktuvus, kėsinančiusis į sąjungininkų erdvę.

Pasienio žinutės ir simbolika

Lietuvos Kenos stotyje, kur atliekama pasienio kontrolė, rusakalbius keleivius pasitinka plakatai:

„Putinas žudo Ukrainos civilius. Ar jūs su tuo sutinkate?“

Platformos tvoroje iškabintos sugriautų Ukrainos miestų nuotraukos.

Lietuvos žiniasklaida pranešė apie kelis atvejus, kai rusai vis dėlto išlipo iš traukinio ir dingo.

Užrakinami du kartus

Traukinio durys vėl atidaromos tik išvykstant iš Kenos, o prieš pasiekiant Kybartų pasienio kontrolės punktą, išvykstant iš Lietuvos – vėl užrakinamos.

Rusijos pasienio pareigūnai, įlipę į traukinį, apklausia keleivius, ypač užsieniečius.

„Jų darbas – būti smalsiems“, – sakė pensininkas Vladimiras, keliaujantis su žmona Irina. „Ypač kai kalba eina apie užsieniečius.“

Kai „Jantar“ galiausiai sustojo Kaliningrade, ir durys buvo atidarytos paskutinį kartą, Vladimiras sušuko:

„Mes nieko nebijome. Mes esame drąsūs.“