Pirmą kartą istorijoje Rusija kreipiasi tokios pagalbos į Kiniją

Rusija pirmą kartą išleis obligacijas Kinijos juaniais. Tokiu būdu šalis siekia iš dalies finansuoti rekordiškai didelį biudžeto deficitą, kuris šiemet turėtų būti penkis kartus didesnis nei planuota, praneša „Reuters“.

Pasak „Reuters“, Rusijos finansų ministerija planuoja dar šiais metais pirmą kartą Maskvos biržoje išplatinti obligacijas, denominuotas Kinijos juaniais. Jų vertė turėtų siekti nuo 300 iki 400 mlrd. rublių, o išpirkimo terminas svyruos nuo trejų iki dešimties metų.

Agentūros šaltiniai teigia, kad ministerija planuoja 3–4 emisijas, kiekvieną – po maždaug 100 mlrd. rublių (apie 8,6 mlrd. juanių). Derybos su potencialiais investuotojais jau vyksta, o oficialus emisijos paskelbimas turėtų įvykti artimiausiomis savaitėmis.

Tai pirmas toks Rusijos vyriausybės žingsnis po daugiau nei dešimtmetį trukusių bandymų stiprinti finansinį bendradarbiavimą su Pekinu. Iki šiol skolos vertybinių popierių emisiją Kinijoje stabdė Kinijos Liaudies Respublikos centrinio banko taisyklės, leidžiančios tik vadinamąsias „panda obligacijas“, kurios gali būti platinamos tik vidaus rinkoje ir kurių lėšų neleidžiama perkelti už šalies ribų.

Milžiniškas Rusijos biudžeto deficitas

Naujoji emisija – tai Kremliui skirtas būdas finansuoti augantį biudžeto deficitą. Remiantis naujausiais Rusijos finansų ministerijos duomenimis, 2025 m. jis turėtų siekti 5,7 trln. rublių, nors iš pradžių buvo planuota tik 1,2 trln. rublių. Pajamos iš naftos ir dujų eksporto sumažėjo 20 proc., o įplaukos iš muitų ir mokesčių taip pat atsilieka nuo plano.

Ekspertai pažymi, kad praktiškai juaniais denominuotą skolą daugiausia finansuos valstybinės Rusijos įmonės, kurios kaupia pajamas Kinijos valiuta. „Sklandė kalbos, kad viena didžiausių naftos ir dujų bendrovių nori dalyvauti valstybės skolos rinkoje“, – sako „Renaissance Capital“ vyriausiasis ekonomistas Andrejus Melaščenka.

Panašios nuomonės laikosi ir Janis Kliugė iš Vokietijos Tarptautinio saugumo studijų instituto, kuri mano, kad emisijoje gali dalyvauti „Rosneft“ ir „Lukoil“, siekdamos panaudoti Kinijoje laikomas lėšas.

Rusijos bankai taip pat domisi užsienio valiuta denominuotomis obligacijomis.

„Užsienio valiutos skola yra grąžinama, tad jei bankai nori išlaikyti pusiausvyrą, ją turi kuo nors pakeisti“, – aiškina Melaščenka.

Rusijos juaninių obligacijų rinka sparčiai auga. Remiantis „Cbonds“ duomenimis, šiuo metu apyvartoje jau yra 166,8 mlrd. juanių vertės įmonių skolos vertybinių popierių, kuriuos daugiausia leidžia eksportuotojai, po sankcijų netekę galimybės gauti Vakarų kapitalo.