Nauji Putino taikiniai. „Dvi naujos valstybės“

Rusijos karas prieš Ukrainą išstūmė didelę dalį posovietinės erdvės iš Maskvos orbitos. Tačiau tai ilgai netruks. Kremlius gali destabilizuoti kaimynines šalis neiššovęs nė vieno šūvio.

Tai teigia Yorktown instituto prezidentas Sethas Cropsey ir Turan tyrimų centro direktorius Josephas Epsteinas.

Ekspertai pastebėjo, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą Suomija suskubo prisijungti prie NATO; Moldova ruošėsi hibridiniams išpuoliams; Lenkija sustiprino savo rytinį flangą.

„Visa tai nebuvo veltui, tačiau teritorijų užėmimas ir išlaikymas yra daug brangesnis, nei manė Kremliaus strategai. Negalėdama pakartoti Ukrainos stiliaus invazijos niekur kitur Rusijos Federacija griebiasi geriausių savo įrankių – slaptų įtakos kampanijų, dezinformacijos, destabilizavimo, taip pat karinių ir žvalgybos inspekcijų“, – rašo analitikai.

Moldova išlieka pagrindine Maskvos arena, kurioje šimtai milijonų eurų buvo išleista politiniam kišimuisi. Dabar panašūs pavojaus varpai skamba toliau į rytus, Kazachstane ir Armėnijoje.

„Abi valstybės yra tradicinėje Rusijos Federacijos įtakos sferoje. Abi tolsta, o tai palengvino karas Ukrainoje. Ir abi dabar užima aukštas vietas Kremliaus nerimą keliančių veiksnių sąraše“.

Pastaraisiais mėnesiais Maskva sustiprino pastangas destabilizuoti regioną. Kazachstane Rusijos agentai bandė kurstyti neramumus daugiausia rusų gyvenamoje šiaurinėje šalies dalyje. Armėnijoje valdžia suėmė provakarietišką verslininką, įtariamą perversmo planavimu, o Armėnijos bažnyčia, kuri kaltinama ryšiais su Rusijos žvalgyba, atsisuko prieš vyriausybę.

Šis veiksmų planas atkartoja Maskvos strategiją Ukrainoje: kurstyti nepasitenkinimą rusakalbių regionuose, finansuoti palankiai nusiteikusius oligarchus ir pelnyti vietos bažnyčios palankumą.

„Kazachstanas yra ypač pažeidžiamas. Jis turi ilgiausią sieną su Rusija ir čia gyvena didžiausia rusų diaspora po Ukrainos“, – teigia analitikai.

Jie pažymėjo, kad Rusijos įstatymų leidėjai ir ekspertai abejoja jo teritoriniu vientisumu, o Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas kartą pareiškė, kad šalis „niekada neturėjo valstybės“.

Be to, Rusijos žiniasklaida reguliariai kaltina Kazachstano valdžią „rusofobija“ ir ragina ginti etninius rusus – tas pats pretekstas buvo naudojamas Ukrainos Kryme ir Donbase, priminė analitikai.

Tuo tarpu analitikai pabrėžė, kad Kazachstanas žino, jog jo ginkluotosios pajėgos yra silpnesnės nei Ukrainos, o plati siena su Rusija yra neginama. Putinas galbūt ir nesmogtų, bet galėtų paruošti dirvą.

Deriausia Kazachstano gynyba – padidinti politinę ir ekonominę agresijos kainą, susijungiant su Kinija, Turkija, ES ir, svarbiausia, su Jungtinėmis Valstijomis.

Autoriai samprotauja, kad jei būtų pavojuje Amerikos įmonės ir darbo vietos, Rusijos išpuolis būtų mažai tikėtinas.

Armėnijoje Vašingtonas gali padaryti tą patį. JAV investicijos į Armėnijos ekonomiką ir infrastruktūrą atneš apčiuopiamos naudos stabilumo pavidalu.

Analitikai nurodė, kad nuo 2020 m. Kalnų Karabacho karo Rusijos įtaka Armėnijai ir Azerbaidžanui susilpnėjo, nes abi šalys linksta į Vakarus, o tai baigėsi 2025 m. Baltuosiuose rūmuose pasirašyta taikos sutartimi.