Rusijos 300 metų rekordo pabaiga. Rumunijos sprigtas Maskvai (Video)

127 metrų aukščio statinys su paauksuotu kupolu yra šalia Gynybos ministerijos ir Parlamento rūmų ir iškilęs virš miesto. Į iškilmingą šventyklos atidarymą susirinko tūkstančiai žmonių: piligrimų, dvasininkų ir pareigūnų.

Katedros statyba kainavo daugiau nei 300 milijonų eurų.

Šventykla pasižymi ne tik savo aukščiu. Viskas jos viduje taip pat yra monumentalu. Pavyzdžiui, joje yra didžiausias pasaulyje ikonostasas, didžiausias laisvai kabantis varpas ir didžiausia mozaikų kolekcija. Pastarosios sukurtos taip, kad sukurtų dinamiškumo pojūtį, nes apšvietimas keičiasi visą dieną.

Be pagrindinių patalpų, tradicinių religiniams pastatams, katedroje yra koncertų salės ir netgi priedanga branduolinio sprogimo atveju.

Rumunijos šventykla pranoko Petro ir Povilo katedrą Sankt Peterburge, kuri beveik 300 metų buvo laikoma aukščiausiu stačiatikių pastatu pasaulyje. Jos aukštis siekia 122,5 metro, tai yra 4,5 metro mažiau nei Bukarešte.

Analitikai mano, kad šis įvykis yra ne tik nacionalinės svarbos, bet ir švelniosios galios, kurią Rumunija parodė Rusijai, kuri stiprina savo dvasinę įtaką regione, apraiška.

Svarbu tai, kad nei Kremlius, nei Rusijos stačiatikių bažnyčia oficialiai šio įvykio nekomentavo, tačiau žinia Rusijoje sukėlė skepticizmą.

Prokremliniai „Telegram“ kanalai abejojo ​​Rumunijos ortodoksų teisėtumu ir taip pat pradėjo aktyviai rašyti apie tai, kad ministras pirmininkas Iliye Bologhianas ir kiti pareigūnai buvo nušvilpti minios per katedros atidarymą.

Savo ruožtu Laurentiu Plesca, Rumunijos rusų studijų centro prie Bukarešto universiteto tyrėjas, įsitikinęs, kad Bukarešto katedra turi ne tik religinę, bet ir geopolitinę reikšmę.

Rumunijos stačiatikių bažnyčia turi apie 19 milijonų parapijiečių, o Rusijos stačiatikių bažnyčia – daugiau nei 90 milijonų tikinčiųjų.

Po Ukrainos karo pradžios 2022 m. Rusijos stačiatikių bažnyčia palaikė Kremliaus karinę ideologiją ir karą prieš Ukrainą pristatė kaip „kovą su blogio jėgomis“.

Dėl to daugelis kunigų ir parapijų už Rusijos ribų, ypač Moldovoje, kur dauguma gyventojų kalba rumuniškai, nusivylė glaudžiais Rusijos bažnyčios ryšiais su Kremliumi. Nenuostabu, kad Moldovos prezidentė Maia Sandu sėdėjo pirmoje eilėje atidarant katedrą Bukarešte.

Naujoji katedra jau vadinama simboliniu gestu, skirtu pasiūlyti alternatyvą Rusijos stačiatikių bažnyčiai.

„Vis daugiau šalių nesutinka su Rusijos bažnyčios politika ir jos ryšiais su Kremliumi. Naujoji katedra taps didžiausia ir aukščiausia stačiatikių bažnyčia pasaulyje, ir, mano nuomone, ji yra ryškus Rumunijos kultūrinės ir dvasinės įtakos Rytų Europoje simbolis“, – sako Plesca.

Astono universiteto Rytų krikščionybės ir tarptautinių santykių ekspertas Lucianas Leușteanas mano, kad Nacionalinės katedros atidarymas yra ne tiek iššūkis Maskvai, kiek Rumunijos nacionalinio identiteto patvirtinimas.