Vakarai įklimpo spąstuose – Pekinas laiko pasaulį už gerklės

Vakarai įklimpo spąstuose – Pekinas laiko pasaulį už gerklės.

Kinija dominuoja retųjų žemės metalų rinkoje. Vakarų šalims kol kas nepavyko sumažinti priklausomybės nuo šių žaliavų tiekimo iš Kinijos.

Retieji žemės metalai yra būtini daugeliui aukštųjų technologijų gaminių – nuo išmaniųjų telefonų iki automobilių, taip pat jie itin svarbūs gynybos pramonei. Per pastaruosius dešimtmečius Kinija tapo dominuojančiu šios rinkos dalyviu – ji kontroliuoja beveik 70 % pasaulinės retųjų žemės metalų gavybos ir iki 90 % jų perdirbimo. Tiek Jungtinės Valstijos, tiek Europos Sąjunga derasi su Pekinu, siekdamos užsitikrinti būtinus tiekimus.

Nepaisant pavadinimo, šie metalai iš tiesų nėra itin reti. Jų telkinių yra ir Rusijoje, Kanadoje, Australijoje, JAV, Brazilijoje, Indijoje bei Pietų Afrikoje. Tačiau jų gavyba ne visada ekonomiškai pagrįsta.

Ekspertų teigimu, tikroji problema slypi perdirbimo ir retųjų žemės rūdų sodrinimo pajėgumų didinime. Pasak Čikagos tarybos globaliųjų reikalų eksperto Carlo Friedhoffo, JAV turėtų pirmiausia sutelkti dėmesį į šiuos du gamybos etapus.

„Neturėdami kontrolės vidurinėje gamybos grandinėje, mes turime žaliavą, bet esame priversti ją siųsti perdirbti į Kiniją“, – aiškino jis.

Vis dėlto, anot Friedhoffo, perdirbimo gamyklų kūrimas sukeltų „daugybę problemų, ypač aplinkosaugos srityje“. Retųjų žemės metalų gavyba kelia grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai, nes rūdose yra radioaktyvių elementų. Ekspertų nuomone, Kinija turi „neprilygstamą patirtį“ šioje srityje ir artimiausioje ateityje išliks dominuojanti šios rinkos dalyvė.