Neįtikėtina. Ukrainiečių mergaitė Suomijoje priversta dainuoti „Kalinka“ (Foto)

11-metės ukrainietės mergaitės mama Irina Gorkun-Silen pasakojo, kad jos dukra Suomijos mokykloje per muzikos pamoką buvo priversta dainuoti rusiškai.

Apie tai praneša „Yle“.

„Vyko muzikos pamoka, vaikai susipažino su rusiška muzika ir visi turėjo dainuoti dainą „Kalinka“. Nicole paaiškino, kad ji yra ukrainietė ir nenori vartoti rusų kalbos. Į tai mokytoja atsakė, kad „mokykloje nekalbame apie karą“, – sako moteris.

Pati I. Gorkun-Silen yra muzikantė-fleitininkė ir ilgą laiką gyvena Suomijoje, jos vyras yra suomis, o Nicole gimė Suomijoje.

„Nicole suprato, kad už dainos neatlikimą gaus blogą pažymį, todėl ji dainavo. Situacija ją tikrai sukrėtė.“ „O kas, jeigu jos vietoje būtų buvęs ukrainiečių vaikas, kurio tėvai žuvo nuo rusų rankos?“ – klausia ji.

Pasak jos, pati daina „Kalinka“ kadaise išgarsėjo po to, kai ją atliko sovietų armijos choras.

Espo Storängeno mokyklos direktorė Ellinor Hellman pažymėjo, kad negali komentuoti individualių atvejų.

Pasak jos, mokykla priima visus vaikus, nepriklausomai nuo jų kilmės, ir laikosi nacionalinės mokymo programos.

„Tokiuose dalykuose kaip muzika mokiniai gali susidurti su įvairiomis kultūrinėmis apraiškomis, kurios atrenkamos su pedagoginiu rūpestingumu ir jautrumu klasės kontekstui. „Mokytojai skatinami apgalvotai atsakyti į mokinių klausimus, atsižvelgiant į visos grupės poreikius“, – atsakė ji.

Heidi Ruonala, Suomijos nacionalinės švietimo tarybos teisininkė, mano, kad Ukrainos karo kontekste tam tikras turinys gali sukelti stiprias emocijas, ir šias emocijas būtų gerai aptarti kartu su mokiniais.

„Jei mokiniui muzikos pamokose užduotį ar dainą atlikti nemalonu, pavyzdžiui, dėl asmeninių ar šeimyninių priežasčių, mokytojas turi pedagoginę veiksmų laisvę, taip pat galimybę imtis lanksčių priemonių, pavyzdžiui, pasirinkti alternatyvią dainą, užduotį akompanimentui ar kitą dalyvavimo būdą“, – pridūrė ji.

„Esame labai nuliūdę dėl šios situacijos. Tai taip pat kelia klausimą, ar verta populiarinti rusų kultūrą mokyklose“, – sakė Vasylis Hutsulas, Ukrainos draugijos Suomijoje vadovas.

Rusų kalba nėra neutrali; ukrainiečiams tai smurto, karo ir priespaudos patirtis, sako Eilina Husatinska iš Kultūros fondo.

„Rusų kalba neša istorinę ir simbolinę naštą – rusifikacijos ir ukrainietiškos tapatybės išstūmimo pėdsaką. To nesuvokiant, lengva netyčia atkurti senąjį kolonijinį modelį, kai ukrainiečių kultūra vėl atsiduria vadinamosios bendros posovietinės erdvės šešėlyje“, – aiškino ji.