„Vokietija sugriežtino taisykles rusams. Lietuviai juos išmetė iš traukinių“

Nuo 2026 m. sausio 1 d. Vokietija nebepriims Rusijos piliečių nebiometrinių pasų. Kaip nurodoma Vokietijos ambasados Rusijoje interneto svetainėje, nuo šios datos Rusijos Federacijos piliečiai privalės turėti užsienio pasą su biometriniais duomenimis. Nebiometriniai dokumentai nebus galiojantys kertant sieną, išskyrus atvejus, kai tokiuose pasuose yra galiojanti Vokietijos viza.

Vokietija tapo aštuntąja Šengeno zonos šalimi, kuri atsisakė pripažinti Rusijos nebiometrinius pasus. Anksčiau panašius apribojimus įvedė Čekija, Danija, Estija, Prancūzija, Islandija, Lietuva ir Latvija.

Birželį Lietuva pradėjo neįleisti Rusijos piliečių su nebiometriniais dokumentais į traukinius, vykstančius į Kaliningradą ir atgal. Spalio 11 d. Rusijos ambasada Norvegijoje pranešė, kad Šengeno zonos šalys, besiribojančios su Rusija, įvedė naują pasienio kontrolės sistemą, numatančią trečiųjų šalių piliečių biometrinių duomenų registravimą kertant sieną.

Biometrinis pasas skiriasi nuo senosios formos dokumento tuo, kad jame yra elektroninis lustas su savininko asmens duomenimis, įskaitant nuotrauką ir pirštų atspaudus.

Biometrinio dokumento galiojimo laikotarpis yra dešimt metų, skirtingai nei nebiometrinio paso – penkeri. Biometrinis pasas taip pat suteikia daugiau galimybių keliauti be vizos arba supaprastintai į šalis, pripažįstančias naujus dokumentų standartus.