Kremlius sukūrė pavojingą tinklą Europoje. Lyginamas su ISIS

Karo su Ukraina metu Maskva sukūrė su nusikalstamu pogrindžiu susijusių agentų tinklą, skirtą sabotažo veiksmams Europos Sąjungos šalyse vykdyti. Prie tokios išvados priėjo GLOBSEC ir Tarptautinio kovos su terorizmu centro (ICCT) ekspertai, rašo „Deutsche Welle“.

Ji taip pat verbuoja rusakalbius vyrus, turinčius teistumo įrašų, diversijoms vykdyti.

GLOBSEC ir Hagoje įsikūrusio Tarptautinio kovos su terorizmu centro (ICCT) ekspertai priėjo prie tokios išvados bendrame tyrime pavadinimu „Rusijos nusikalstamumo ir terorizmo sąsaja: nusikalstamumas kaip hibridinio karo įrankis Europoje“. Rezultatai buvo pristatyti Briuselyje Europos Parlamento specialiojo komiteto dėl Europos demokratinio skydo (EUDS) posėdyje.

Šiame tyrime aprašoma Maskvos taktika, susijusi su jos karu prieš Ukrainą, ir parodoma, kad „hibridinės operacijos nėra antraeilė veikla, o vaidina pagrindinį vaidmenį Rusijos strategijoje“. Tyrėjai jas lygina su vadinamosios „Islamo valstybės“ (ISIS), teroristinės organizacijos, kuri vienu metu taip pat verbavo nusikaltėlius Europoje, veiksmais.

„Tačiau šį kartą kalbama ne apie teroristinę organizaciją, o apie valstybės, kuri taip pat vykdo verbavimą ir įvairias operacijas, veiksmus“, – pabrėžia tyrimo autoriai.

Jie pažymi, kad nuo 2022 m. sausio iki 2025 m. liepos mėn. Europoje, daugiausia Lenkijoje ir Prancūzijoje, buvo įvykdyta 110 sabotažo ir pasikėsinimų nužudyti, kurie buvo kažkaip susiję su Rusija. Iš jų 89 buvo sėkmingi, o 21 – sužlugdytas. Autoriai taip pat pabrėžia, kad tokių sužlugdytų išpuolių ir pasikėsinimų skaičius iš tikrųjų gali būti daug didesnis, nes su jais kovojančios slaptosios tarnybos nenoriai teikia išsamią informaciją apie jų veiklą.

GLOBSEC ir ICCT ekspertams pavyko nustatyti 131 asmenį, dalyvavusį šiuose sabotažo ir pasikėsinimų pasikėsinimuose. Bent 31 iš jų turėjo ankstesnių teistumo įrašų ir buvo užverbuoti kalėjimuose arba per nusikalstamas organizacijas.

Pasak tyrimo autorių, Kremlius sabotažo veiksmams Europoje daugiausia verbuoja rusakalbius vyrus, kuriems yra apie 30 metų, daugiausia iš buvusių sovietinių respublikų ir susiduriančių su sunkiomis gyvenimo aplinkybėmis. Jų verbavimas dažnai vyksta internetu, daugiausia per „Telegram“ programėlę, taip pat per giminaičius ir draugus.

Svarbiausia paskata verbuoti diversantus yra pinigai. Tai svyruoja nuo palyginti nedidelių sumų už prorusiškų lankstinukų platinimą iki didelių sumų už bandymą įvykdyti išpuolius prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą.

Tokiai veiklai finansuoti Maskva taip pat naudojasi neteisėtomis priemonėmis, kad apeitų Vakarų ekonomines sankcijas. „Šie kanalai leidžia Kremliui apeiti apribojimus, viena vertus, o kita vertus, tuo pačiu metu dar labiau įtraukti nusikaltėlių tinklus į hibridinį karą“, – rašo tyrimo autoriai.

„Neteisėti pinigų srautai, nusikalstamumas ir hibridinės operacijos nekelia atskirų iššūkių; tai tiesiog to paties veiksmų plano elementai“, – priduria jie. „Rusijos karinės kampanijos ir veiksmai, tokie kaip sprogdinimai, padegimai ir bandymai vykdtyti išpuolius, laikytini ir bausme Europai už pagalbą Ukrainai, ir Rusijos pasirengimu galimam didesnio masto konfliktui.“

„Rusijos vyriausybės naudojimasis nusikaltėliais nėra naujiena“, – aiškina Dominika Hajdu iš analitinio centro GLOBSEC.

Po Sovietų Sąjungos žlugimo Rusijoje, skirtingai nei kitose pokomunistinėse šalyse, kova su korupcija nebuvo valdžios prioritetas. Priešingai, korupcija tapo norma ir įvairių institucijų bei įstaigų veiklos metodu. Pasak Dominikos Hajdu, 1994 m. Rusijoje veikė daugiau nei 500 nusikalstamų organizacijų, kurios kontroliavo maždaug 40 000 įmonių.

„2000-ųjų pradžioje saugumo agentūrų atstovai, įskaitant KGB pareigūnus, padidino savo įtaką kontroliuojant Rusijos Federacijos veiklą, o jų ryšiai su nusikalstamu pogrindžiu tapo naujosios valstybės sistemos dalimi“, – aiškina jis.

Tyrimo autoriai siekia pateikti keletą rekomendacijų, kurios galėtų būti galimų ES veiksmų pagrindas. Viena iš jų – geresnė interneto platformų, tokių kaip „Telegram“, stebėsena.

Kitas žingsnis, jų teigimu, turėtų būti „hibridinių grėsmių“ apibrėžimo išplėtimas, nes daugelio šalių doktrinos nepakankamai apsprendžia nusikalstamų grupuočių, jų ideologiškai motyvuotų atstovų ir pavienių asmenų veiklos problemas. Būtent šios įstatymų spragos leidžia Rusijai veiksmingai neigti savo vaidmenį sabotažo operacijose ir kituose išpuoliuose bei pateikti save kaip neteisingai apkaltintą šmeižto auką.

Dominika Hajdu mano, kad glaudus viešųjų ir privačių institucijų bendradarbiavimas kovojant su šia grėsme yra labai svarbus. Ji teigia: „Jos turi būti partnerės, nes privačios įmonės Europoje turi patikrintus metodus Rusijos neteisėtai veiklai aptikti. Todėl mes pasisakome už platformos, skirtos koordinuoti tokį bendradarbiavimą, sukūrimą, siekiant veiksmingiau užkirsti kelią Rusijos hibridiniams išpuoliams prieš Europos šalis.“