„Vienas pavedimas ir skambutis iš mokesčių inspekcijos. Jie gali pasiekti jūsų sąskaitą be jūsų žinios“

Manai, kad tavo pinigų pervedimai yra tik tavo reikalas? Nieko panašaus. Mokesčių inspekcija gali peržiūrėti tavo banko sąskaitą net ir tuomet, jei nepadarei jokios klaidos. Kartais pakanka vieno neįprasto pervedimo ar juokais parašytos mokėjimo paskirties, kad susidomėtų mokesčių inspektoriai. Sužinok, kokiose situacijose tai gali nutikti.

Pastaraisiais metais bankai privalo pranešti institucijoms apie įtartinus klientų sandorius. Nors dauguma žmonių neturi ko slėpti, įstatymai leidžia atlikti patikrą net neinformuojant sąskaitos savininko.

Kada mokesčių inspekcija gali tikrinti tavo banko sąskaitą?

Mokesčių inspekcija be priežasties banko sąskaitų neperžiūri. Kad būtų pradėta patikra, bankas turi perduoti informaciją apie įtartiną veiklą. Svarbu tai, kad institucija gali analizuoti tavo sąskaitos istoriją net nepranešusi apie tai. Tai reiškia, kad patikra gali vykti tyliai, o apie ją sužinosi tik tada, kai bus paprašyta pateikti paaiškinimus.

Pervedimo paskirtis taip pat svarbi

Įtarimų gali sukelti ne tik suma, bet ir mokėjimo paskirtis. Nors juokingi komentarai, tokie kaip „už narkotikus“ ar „už kyšį“, gali atrodyti nekalti, jie iš tiesų yra rizikingi. Banko transakcijų stebėjimo sistema gali automatiškai pažymėti tokį pervedimą kaip įtartiną ir perduoti informaciją mokesčių inspekcijai. Tuomet gali būti paprašyta paaiškinti, iš kur gauti pinigai arba koks buvo tikrasis mokėjimo tikslas.

Kokie pervedimai kelia įtarimų?

Mokesčių inspekcijos dėmesį gali patraukti:

• pervedimai su neaiškia ar įtartina paskirtimi,
• didelės sumos, pervedamos tarp sąskaitų,
• dažni maži pervedimai, kurių bendra suma didelė,
• neįprasti tarptautiniai pervedimai,
• panašios sumos, pervedamos iš skirtingų siuntėjų.

Kiekviena iš šių situacijų gali būti laikoma galimu nelegalių pinigų judėjimo ar mokesčių vengimo požymiu.

Ką daryti, jei mokesčių inspekcija paprašo paaiškinimų?

Jeigu gauni kvietimą pateikti paaiškinimus, nereikia panikuoti. Daugeliu atvejų pakanka pagrįsti, iš kur gautos lėšos ir kokiu tikslu atliktas pervedimas. Tai gali būti, pavyzdžiui, automobilio pardavimas, artimojo dovana ar paskola iš draugo. Svarbiausia – saugoti sandorių patvirtinimus ir dokumentus, įrodančius pinigų kilmę. Tačiau jei į prašymą nereaguosi, tai gali sukelti papildomų klausimų ar net mokesčių sankcijų.