Rusijos planas žlugo. Sąjungininkas flirtuoja su JAV

Rusijos planas pastatyti jūrų bazę Sudano uoste (Port Sudane) – pirmąją Afrikoje nuo SSRS laikų – įstrigo dėl šalyje vykstančio pilietinio karo.

Kaip cituoja nepriklausomas portalas „The Moscow Times“, Rusijos ambasadorius Sudane Andriejus Černovol pripažino, kad pažanga dėl uosto perėmimo „yra sustabdyta dėl blogėjančios saugumo padėties Sudano viduje“.

Politiniai sprendimai Sudane

Nors Chartumas nepaskelbė oficialaus pareiškimo, Jungtinės Karalystės analitinio centro „Progress Center for Policies“, besispecializuojančio arabų ir Artimųjų Rytų problematikoje, duomenimis, šį sprendimą asmeniškai priėmė generolas Abdel Fattahas al-Burhanas, pereinamojo Sudano suverenumo tarybos – laikinosios vyriausybės – vadovas.

Burhanas siekia pasinaudoti derybų su Rusija sustabdymu kaip derybų korta santykiuose su Jungtinėmis Valstijomis, norėdamas parodyti save kaip svarbesnį žaidėją nei jo varžovas pilietiniame kare – Mohamedas Hamdanas Dagalo, vadovaujantis sukarintoms greitojo reagavimo pajėgoms (RSF).

Strateginės derybos su JAV

Kaip rašo italų portalas „Agenzianova“, šią versiją sustiprina Burhano ir jo ministrų derybos su Vašingtonu dėl galimybės įkurti Amerikos karinę bazę prie Raudonosios jūros, pradėti žvalgybos bendradarbiavimą su Izraeliu, o ateityje – atidaryti Izraelio ambasadą Chartume. Mainais Sudanas tikisi, kad JAV įtikins Jungtinius Arabų Emyratus nutraukti ginklų tiekimą RSF pajėgoms ir pripažinti jas teroristine organizacija.

Rusijos planai prie Raudonosios jūros

Rusija buvo labai arti tikslo įsitvirtinti prie Raudonosios jūros. 2020 metais, dar prieš prasidedant konfliktui Sudane, kuris vėliau tapo kruviniausiu karu Afrikos istorijoje, Maskva susitarė su tuometine Sudano valdžia dėl logistikos centro Port Sudane įkūrimo. Jame galėtų būti dislokuoti keturi karo laivai ir 300 karių. Tai turėjo tapti pirmuoju nuolatiniu Rusijos jūrų bastionu Afrikoje nuo Sovietų Sąjungos žlugimo. Tačiau sutartis taip ir nebuvo ratifikuota.

Bazė, įsikūrusi prie Raudonosios jūros, būtų suteikusi Rusijai strateginį stebėjimo tašką prie vieno iš judriausių pasaulio jūrų kelių – Sueco kanalo koridoriaus, kuris, nors ir išgyvena krizę dėl neseniai įvykusio Irano–Izraelio karo ir Jemeno husių atakų, vis dar aptarnauja apie 10 procentų pasaulinės prekybos.