Sprendimas, atvėręs duris Krymo okupacijai. Kas nutiko 1994 m.

Tačiau sausumos komponentas išlieka – plati infrastruktūra, sovietų kariniai aerodromai ir kariniai miesteliai. Būtent jie suteikia Rusijai galimybę išlaikyti karių grupes Chersono ir Zaporižios regionuose.

Rusijai Krymas taip pat yra nuolatinio politinio buvimo ir kontrolės Juodosios jūros regione instrumentas. Nors Juodąją jūrą formaliai per sąsiaurius kontroliuoja Turkija, de facto Krymo kontrolė leidžia Maskvai daryti įtaką Ukrainos, Turkijos ir Rumunijos saugumo aplinkai.

Geopolitika, ekonomika ir laivų statyba

Pasak eksperto, Kremliaus ekonominė logika Krymo atžvilgiu yra silpna. Krovinių gabenimo mastai neatitinka Rusijos Federacijos ambicijų, tačiau pusiasalis suteikia jai uostų infrastruktūrą ir galimybę steigti laivų statybos bei karinės pramonės įmones.

Krymas taip pat svarbus Turkijai, kuri tradiciškai Juodosios jūros regioną laiko savo įtakos zona. Ankara vykdo „minkštosios galios“ politiką ir Krymą laiko savo istorinio ir geopolitinio buvimo elementu. Pasak eksperto, Ankara parėmė keletą su Krymo totoriais susijusių projektų, o tai sukėlė nervingą Kremliaus reakciją.

Ką Krymo praradimas reiškia Ukrainai?

Ukrainai Krymas buvo geopolitinės svarbos veiksnys iki okupacijos. Uostų infrastruktūra, laivų statybos įmonės ir strateginiai objektai leido Kyjivui tapti vienu iš pagrindinių Juodosios jūros regiono žaidėjų. Šiandien Krymo praradimas reiškia dalies jūros teritorijos kontrolės praradimą ir strateginių jūrų komunikacijų prieigos apribojimą.

Rusija, okupavusi Krymą, gavo karinę platformą puolimui prieš pietų Ukrainą. Būtent iš šio tilto okupantai 2022 m. galėjo užimti Naujosios Kachovkos hidroelektrinę ir pasiekti Zaporižios atominę elektrinę.

Kodėl Krymo deokupacija yra realesnė nei Donbaso?

Dmitrijus Snegirevas pabrėžia: kariniu požiūriu Krymą išlaisvinti lengviau nei Donbasą. Pusiasalio geografija sukuria siaurus „kaklelius“ – Perekopą ir Čongarą – per kuriuos galima greitai prarasti kontrolę, ypač jei Krymo tiltas sugriaunamas arba užblokuojamas.

„Užtenka atkirsti Krymą nuo logistikos ir jis tampa sala. Rusai turės milžiniškų problemų su elektra, vandeniu ir atsargomis. Tai ne Donbasas, kur vyksta sudėtingi mūšiai aglomeracijose“.

Ar įmanomi teritoriniai kompromisai tarp Ukrainos ir Vakarų?

Snegirevas atkreipa dėmesį į gandus, kad JAV neva reikalauja peržiūrėti formuluotę dėl Ukrainos teritorinio vientisumo. Jis tai laiko informaciniu skambesiu – savotišku Ukrainos visuomenės reakcijos išbandymu.

Pasak jo, tokių publikacijų šaltinis yra išimtinai Ukrainos socialinių tinklų segmentas, o JAV reakcija rodo, kad tai labiau bandomasis šūvis nei reali politika.

„Kompromisai dėl Krymo neįmanomi. Pusiasalio deokupacijos klausimas nėra svarstomas. Tai raudona linija ne tik Ukrainai, bet ir mūsų partneriams“, – pabrėžia ekspertas.

Tačiau Snehirevas pripažįsta: užsitęsusio karo fone galimi įvairūs pasiūlymai dėl Zaporižios ar Chersono regionų, tačiau Krymo tema – neliečiama.

Ekspertas atskirai pabrėžia, kad nereikėtų pasikliauti Rusijos opozicija. Net įsivaizduojami opozicijos atstovai, tokie kaip Navalno šalininkai, nepripažįsta Krymo ukrainietiško statuso, o kalba apie „derybas“ po Putino mirties. Pasak Snegirevo, tokia retorika atkuria tą pačią imperinę matricą kaip ir Kremlius.

Krymo sugrįžimo scenarijai

Snegirevas įsitikinęs, kad realus išlieka tik karinis kelias. Istorijos pavyzdžiai – nuo ​​Vrangelio Baltosios gvardijos atsitraukimo iki Antrojo pasaulinio karo mūšių – rodo, kad Krymas visada buvo raktas į pietų kontrolę.

Ukrainos kariuomenė, anot jo, supranta, kad strategiškai išlaisvinti Krymą lengviau nei Donbaso miestų aglomeracijas.