Rusija pateko į bėdą. „Putinas gali prarasti tai, ką kūrė daugelį metų“

Panašu, kad Nicolasas Maduro peržengė amerikiečių nustatytą raudonąją liniją. Venesuelos lyderis neišlaikė pasitikėjimo testo, o Baltieji rūmai pastaraisiais mėnesiais siuntė aiškius įspėjimus, pašalindami laivus, įtariamus narkotikų kontrabanda iš Venesuelos.

Pats N. Maduro, kurio dienos šalies vadovo poste, regis, suskaičiuotos, beviltiškai kreipiasi pagalbos į Rusiją. Tačiau nėra jokių požymių, kad Kremlius, įsivėlęs į karą Ukrainoje, skuba paremti Karakaso valdžią. Maskvos rankos surištos, o negailestingi Donaldo Trumpo veiksmai jau sukelia Rusijos valdžiai bemieges naktis.

„Pagrindinė rizika šiuo metu yra tai, ką V. Putinas daugelį metų bandė kurti Lotynų Amerikoje, žlugimas“, – aiškina Vladimiras Rouvinskis, Icesi universiteto Kalyje, Kolumbijoje, Politikos ir tarptautinių santykių laboratorijos direktorius.

Spalio mėnesį N. Maduro pasirodė per televiziją, prisiekdamas, kad venesueliečiai yra pasirengę „nugalėti šį akivaizdų [amerikiečių] sąmokslą prieš taiką ir stabilumą“ savo šalyje. Tačiau tai tik šviesi pusė. Pranešama, kad diktatorius išsiuntė laišką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, prašydamas tiekti raketas ir padėti remontuoti Rusijos naikintuvus.

Buvę Amerikos pareigūnai ir regioniniai analitikai, su kuriais kalbėjo „The Moscow Times“, teigia, kad laiške pateikti pranešimai atspindi sudėtingą padėtį, kurioje atsidūrė Venesuelos lyderis. Pasikliauti Maskva potencialioje konfrontacijoje su Vašingtonu vargu ar pavyks.

Ir jei prezidentas Donaldas Trumpas iš tikrųjų ketina priversti N. Maduro atsistatydinti, JAV pergalė gali kainuoti Maskvai svarbų sąjungininką Lotynų Amerikoje. Ir tai tik V. Putino bėdų pradžia, todėl Maskva jau skelbia pavojaus signalą. 

„Jei ši [situacija] turėtų kokį nors [platesnį] poveikį, ji akivaizdžiai išstumtų Rusiją iš [Vakarų] pusrutulio“, – vertina Jamesas Story, JAV ambasadorius Venesueloje nuo 2018 iki 2023 m.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šią savaitę perspėjo, kad Vašingtono taktika „neprie nieko gero nenuves“. Tačiau analitikai teigia, kad Kremlius, kurio išteklius riboja karas Ukrainoje, turi ribotas priemones ar norą reikšmingai įsikišti.

„Nemanau, kad šie santykiai yra tokie gilūs ar strateginiai“, – sako J. Story. „Rusija išnaudoja jėgos ekonomijos principą Venesueloje“, – priduria jis, vartodamas terminą, reiškiantį mažiausių išteklių, reikalingų konkrečiam kariniam tikslui pasiekti, skyrimą. „Tai oportunistiniai santykiai, kurie tam tikra prasme trukdo Jungtinių Valstijų veiksmams. Jie atitraukia mūsų dėmesį nuo kitų klausimų, ir Kremlius tai gali padaryti gana pigiai.“

Grįžęs į prezidentus antrai kadencijai, D. Trumpas palaipsniui griežtino N. Maduro ir jo aplinkos apsaugos taisykles. Amerikiečiai kaltina jį sudarius sąlygas narkotikų gabenimui į Jungtines Valstijas.

Rugpjūtį JAV ginkluotosios pajėgos pradėjo dislokuoti karo laivus, povandeninius laivus ir orlaivius Karibuose. Pentagono vadovas paskelbė operaciją „Pietinė ietis“.

Rusai paprastai atlikdavo kelias užduotis. Jie daugiausia remontavo „Suchoi“ kovos lėktuvus ir atakos sraigtasparnius, teigia J. Story. „Jie teikė operacinę ir techninės priežiūros paramą žemė-oras raketų baterijoms.“

Iki šiol nebuvo jokių požymių, kad Venesuela vėl būtų prašiusi karinės pagalbos iš Maskvos.

Kaip šių metų spalio pabaigoje pranešė „The Washington Post“, laiške buvo prašoma V. Putino pagalbos pertvarkant Rusijos „Suchoi Su-30“ naikintuvus, remontuojant kitą įrangą ir įsigyjant 14 raketų sistemų.

Vos prieš kelias dienas Karakase nusileido Rusijos krovininis lėktuvas, sukeldamas spėliones, kad pagalba jau gali būti pakeliui.

„Jei rašyčiau pranešimą šia tema, tikriausiai pradėčiau žodžiais: per mažai, per vėlu. Venesuela bando stiprinti santykius su Rusija paskutiniu desperatišku bandymu susirasti draugų ir išteklių“, – sako buvęs Amerikos diplomatas Brianas Naranjo.

B. Naranjo, manantis, kad galimas kažkoks D. Trumpo administracijos įsikišimas, mano, kad N. Maduro „bando padidinti politinį spaudimą rusams, kad šie pasitrauktų arba imtųsi veiksmų“.

„Tai taktika, kuri greičiausiai nepasiteisins su rusais“, – sakė B. Naranjo, remdamasis savo supratimu apie tai, kaip vyksta derybos tarp dviejų šalių.

S. Lavrovas šią savaitę, regis, neigė šiuos pranešimus, Rusijos žiniasklaidai sakydamas, kad Venesuelos valdžia „nesikreipė į mus“ dėl karinės paramos.

Tačiau tam tikra prasme ši parama jau egzistuoja. Šį mėnesį Rusijos parlamentaras teigė, kad Venesuelai neseniai buvo pristatytos raketų sistemos „Pancir-S1“ ir „Buk-M2E“, tačiau „The Moscow Times“ to nepatvirtino. Be „Suchoi“ naikintuvų, Venesuelos armija naudoja rusiškas tolimojo nuotolio raketų sistemas S-300 ir, pasak N. Maduro, trumpojo nuotolio raketų sistemas „Igla-S“.

Problema ta, kad daugelis jų gali nebeveikti, teigia buvęs JAV pareigūnas, anonimiškai kalbėjęs su „The Moscow Times“.

„Per daugelį metų Venesuela [iš Rusijos] įsigijo labai pažangių priešlėktuvinių sistemų“, – sakė pareigūnas. „Šių sistemų būklė ir kaip jos buvo prižiūrimos, nežinoma.“

„Kai Rusija 2019 m. pasiuntė patarėjus į Venesuelą, jų buvimas buvo solidarumo išraiška ir tuo metu galėjo apsunkinti bet kokius JAV svarstymus dėl karinės intervencijos“, – aiškina Vladimiras Rouvinskis, Icesi universiteto Venesueloje Politikos ir tarptautinių santykių laboratorijos direktorius. Kalis, Kolumbija.

„Tas pats, žinoma, nutiko ir su B. al-Assadu Sirijoje“, – „The Moscow Times“ sako jis. „Jei Maskva negalės išgelbėti N. Maduro režimo, tai bus déjà vu“.

Tai susiję su Sirijos prezidento Basharo al-Assado vyriausybės nuvertimu 2024 m. Kaip ir N. Maduro, B. al-Assadas rado sąjungininką Rusijoje, kai jį atstūmė tarptautinė bendruomenė. B. al-Assado nuvertimas pakenkė Rusijos, kaip grėsmingų šalių gynėjos, įvaizdžiui.

Jei N. Maduro žlugs ir į valdžią ateis nauja vyriausybė, Rusijos reputacija vėl nukentės, pažymi V. Rouvinskis.

„Pagrindinė rizika šiuo metu yra tai, ką Maskva daugelį metų bandė sukurti Lotynų Amerikoje: jos, kaip vieno iš pasaulinės galios centrų, galinčio užtikrinti pasaulinę apsaugą, statuso žlugimas“, – aiškina jis.

Kadangi Rusijos karas Ukrainoje įtempia jos ginkluotąsias pajėgas, Kremlius nebeturi tokio lankstumo, kokį anksčiau turėjo darydamas įtaką užsienyje. Ir nors tam tikra pagalba Venesuelai vis dar įmanoma, V. Rouvinskis mano, kad ji greičiausiai bus labiau simbolinė nei esminė.

„Nemanau, kad Rusija nori eiti labai toli, kad apsaugotų N. Maduro vyriausybę“, – pabrėžia jis. „Rusija nėra pasirengusi ir realiai nepajėgi įsitraukti tokiu mastu.“