„Jie man paskambina“ – Lukašenkos frazė sukėlė šoką visoje Lietuvoje

Baltarusijos kontrabandiniai balionai, kurie iki šiol sutrikdė Lietuvos oro eismą, ateityje galėtų skristi kitomis kryptimis – taip pat ir į Latviją. Be to, Baltijos šalys turėtų atidžiai stebėti šiuos agresorės valstybės veiksmus, bendrai į juos reaguoti ir suvokti juos kaip potencialią grėsmę, Latvijos radijo laidoje „Du pusrutuliai“ teigė užsienio politikos ekspertai.

Įvykius komentuoja Latvijos užsienio reikalų instituto direktorius ir Rygos Stradinio universiteto Socialinių mokslų fakulteto docentas Kārlis Bukovskis, Latvijos užsienio reikalų instituto tyrėjas Uģis Lībietis ir Latvijos radijo komentatorius Eduardas Liniņš.

Spalio 29 d. Lietuvos oro erdvėje įvyko dar vienas incidentas, kai iš Baltarusijos į orą pakilo meteorologiniams zondams skirti balionai, dėl kurių kelis kartus buvo sustabdytas Vilniaus oro uosto veikimas. Pastaruoju metu pasirodė pranešimų, kad tokie balionai, taip pat ir dronai, naudojami kontrabandinėms cigaretėms iš Baltarusijos į Lenkiją ir Lietuvą gabenti.

Reaguodama į tai, tą pačią dieną Lietuvos vyriausybė uždarė pasienio punktus su Baltarusija. Kaip žinoma, nuo rugsėjo vidurio taip pat ribojami pasienio punktai tarp Lenkijos ir Baltarusijos. Po to, kai rugsėjo 9 d. į Lenkijos oro erdvę įskrido apie 20 Rusijos dronų, rugsėjo 12 d. Varšuva visiškai uždarė savo sieną su Baltarusija.

Po poros savaičių eismas buvo iš dalies atkurtas, tačiau keli svarbūs pasienio punktai vis dar uždaryti, todėl eismas apsunkintas. Dviejų pasienio punktų atidarymas buvo suplanuotas spalio pabaigoje, tačiau kol kas atidėtas, matyt, dėl minėtų įvykių Lietuvoje. Minsko režimas aštriai sureagavo į Lietuvos vyriausybės veiksmus.

Dėl sienos uždarymo Baltarusijoje įstrigo apie 1100 Lietuvoje registruotų sunkvežimių. Baltarusija atsisakė išleisti juos iš savo teritorijos specialiu koridoriumi ir nukreipė juos į mokamas stovėjimo aikšteles.

Baltarusijos diktatorius Lukašenka, kuris Lietuvos veiksmus vadina hibridinio karo operacija, pareikalavo nedelsiant vėl atidaryti sieną ir pagrasino, kad kitaip gali būti konfiskuotos Lietuvos transporto priemonės. Spalio 31 d. jis taip pat pasirašė dekretą, draudžiantį Lenkijos ir Lietuvos sunkvežimiams judėti per Baltarusijos teritoriją.

Lukašenka taip pat paskelbė, kad aptars Lietuvos sienos klausimą su Jungtinių Valstijų administracijos atstovais. Kaip žinoma, Minsko ir Vašingtono santykiai jau porą mėnesių šyla. Rugpjūtį Lukašenka telefonu kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, o rugsėjį iš Baltarusijos kalėjimų buvo paleisti 52 politiniai kaliniai mainais į sankcijų Baltarusijos nacionalinei oro linijų bendrovei „Belavia“ sušvelninimą.

Sekmadienį prezidentas Trumpas paskelbė, kad skiria Johną Cole'ą, kontaktinį asmenį derybose su Lukašenka, savo specialiuoju pasiuntiniu Baltarusijoje. Pirmadienį pranešta, kad Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ir Lietuvos ministrė pirmininkė Inga Ruginienė susitarė, kad normalus sienos kirtimo režimas su rytine kaimyne gali būti atkurtas apie lapkričio vidurį.

Dar vienas Lukašenkos „svyravimas“

„Būkime realistai – įžengėme į dar vieną Lukašenkos svyravimų laikotarpį, kuris jam gana būdingas, kai gyvenimas gana sunkus“, – mano Lībietis. „Tada jis staiga pradeda draugauti su visais aplinkiniais, kurie anksčiau buvo jo dideli priešai.“

Nors Lībietis pripažino, kad Baltarusijos vadovo parodytas geros valios gestas – politinių kalinių paleidimas – turėtų būti įvertintas, atlaisvintas vietas kamerose netrukus užėmė kiti.

„Vos tik išleido, tuoj pat „įleido“ žmones atgal, tik kitus. Niekas nepasikeitė, politinių kalinių skaičius nė vienu nesumažėjo“, – pažymėjo Lībietis.

Neapgalvotas puikavimasis galia

Nors Baltarusija esą pareiškė, kad yra pasirengusi deryboms su Lietuva, Vilnius atmetė tokią galimybę, kol šie kontrabandos balionai bus paleisti per dviejų šalių sieną.

LR užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys taip pat pabrėžė, kad būtent Baltarusija eskaluoja situaciją „imdama įkaitus“ ir toliau trikdydama Lietuvos oro eismą.

„Manau, kad Lukašenka pasielgė gana neapgalvotai, prieš kelias savaites aiškiai pareikšdamas, kad – taip, jie [kontrabandininkai] man skambina ir derina, ar galime paleisti balionus, ar ne. O tada jis [Lukašenka] sako – jei manęs lauksite, tada leisiu paleisti balionus. Galite rasti šiuos vaizdo įrašus, kuriuose jis tikrai aiškiai sako, kad iš tikrųjų šis veiksmas beveik suderintas su juo“, – tęsia Lībietis.

Lukašenka – tik pėstininkas šachmatų žaidime

Jei tai, kas šiuo metu vyksta tarp Baltarusijos ir jos Europos Sąjungos kaimynių, būtų galima palyginti su šachmatų žaidimu, tai Lukašenka greičiausiai būtų tik pėstininkas, įsitikinęs Bukovskis. Iki šiol Baltarusijos lyderis nuolat atrodė esąs „pririštas prie grandinės“, kur jam leidžiama vaikščioti ir veikti tik tam tikru spinduliu, mano ekspertas.

„Ir ši grandinė nuolat trumpėja, o manevravimo galimybės mažėja. Šiuo metu jis iš tikrųjų atsidūrė situacijoje, kai šeimininkui leidus jam ką nors daryti, šeimininkas jam taip pat primena, nuo ko jis priklauso. Didele dalimi, deja, Baltarusija tapo Putino įrankiu hibridiniame kare“, – tęsia Bukovskis.

Jo nuomone, kontrabandiniai balionai, kurie pastaruoju metu taip dažnai skraido į Lietuvos oro erdvę, savaip leidžia mums dar kartą atkreipti pasaulio dėmesį į Baltarusiją, sukurti iliuziją, kad ji vis dar gali pati nuspręsti ir bent kažką padaryti.

„Tačiau svarbu ir suprasti, kokia šiuo metu yra Baltarusijos užsienio politika, pažymi tyrėjas. O ji labiau primena „akis už akį“ situaciją – jei Lietuva imasi veiksmų prieš Baltarusiją, tuomet Baltarusija ieško būdų, kaip bent iš dalies šiuos nuostolius pakeisti priešinga kryptimi.“

Latvija taip pat turi būti budri

„Kitas dalykas, į kurį reikia atsižvelgti, yra tai, kad turime į tai žiūrėti ir kaip į grėsmę saugumui. Kai [tai, kas vyksta] pritraukia ir Lietuvos saugumo pajėgų išteklius bei dėmesį, galbūt tada dėmesys nukreipiamas iš kitos krypties“, – pažymi Lībietis.

Kol kas virš abiejų šalių sienų skraido meteorologiniai zondai, bet jų vietoje gali būti kažkas kita.

„Kontrabandinių cigarečių siuntimas yra pigesnis nei paleisti „Šahed“ droną ir stebėti, kaip į tai bus reaguojama,“ priduria Lībietis. Be to, šiuo metu nuo Baltarusijos veiksmų kenčia Lietuva, tačiau ir Latvija turi būti pasirengusi susidurti su kuo nors panašiu.“

Turime būti pasiruošę, kad kažkas panašaus pasikartos ir čia. Tada patikrinsime, tiesiog pažiūrėsime, kaip reaguosime“, – sako jis.

Bukovskis taip pat prognozuoja, kad panašūs kontrabandiniai balionai ateityje galėtų skristi ir kitomis kryptimis – ne tik į Vilnių. ​​Tuo pačiu metu ekspertai sutarė, kad tokie kontrabandiniai balionai negalėtų pasiekti Rygos oro uosto.

Bendros Baltijos šalių reakcijos trūkumas

Atsižvelgiant į vienybę, kurią Baltijos šalys demonstravo anksčiau, šį kartą trūksta bendros reakcijos į Baltarusijos veiksmus, pastebi laidos dalyviai.

Be to, Latvijos radijo komentatorius Eduardas Liniņšas taip pat nesupranta Lietuvos veiksmų – sienos buvo uždarytos iš anksto neįspėjus savo šalies sunkvežimių vairuotojų.

„Ar negalėjo atitinkamos Lietuvos institucijos ir visa Lietuvos vyriausybė pagalvoti žingsnio į priekį, kad tie 1200 ar 1100 sunkvežimių [Baltarusijoje] liks? Tai visai ne smulkmena“, – sako Liniņšas.

„Ir tada būtų duotas signalas, kad sunkvežimiai pirmiausia turi išvykti iš Baltarusijos, o tada mes uždarytume sieną. Jie ją uždarė nedelsdami, o tai reiškia, kad šiuo metu tai tėra simbolinis gestas“, – mano jis.

Tačiau kita svarbi tema Baltijos šalims yra naujai paskirtas JAV pasiuntinys deryboms su Baltarusija, pažymi Lībietis:

„Pirmas dalykas, apie kurį daug kalbama, yra tai, kokias sankcijas būtų galima panaikinti. Kalio trąšos – per kur jos buvo labai sėkmingai gabenamos? Per Latviją, kurios šalies tranzito ir geležinkelių infrastruktūra yra sunykusi, nes tokio tranzito nėra.“

„Ar mes susidomėjome?“ – tuo tarpu retoriškai klausia Bukovskis. „Manau, kad tikrai susidomėjome, bet ar to norime? Tikriausiai nenorime, bet esame susidomėję.“