Dvi pasaulio galybės puola viena kitą. Dėl vieno sakinio

Diplomatinė krizė tarp Pekino ir Tokijo paaštrėjo po naujosios Japonijos ministrės pirmininkės Sanae Takaiči pareiškimų. Ji potencialią Kinijos invaziją į Taivaną laikė tiesiogine grėsme Japonijos saugumui. Nors tokios nuomonės laikosi dauguma Japonijos politinio elito atstovų, viešas šios temos aptarimas laikomas tabu, nes Kinija yra ir grėsmė, ir svarbi Tokijo prekybos partnerė.

Svarbiausios Japonijos politikės aiškios nuomonės formulavimas Kinijai jautriais klausimais turi savo kainą. Ir Kinija ką tik pradėjo reikalauti iš japonų atsakomybės už Takaiči drąsą (arba neapdairumą).

Makoto pakuoja lagaminus

Japonas Makoto pirmadienį pradėjo krautis lagaminus. Kol kas jis apsistojo Pekine, bet žmoną ir du vaikus siunčia pas tėvus į Jokohamą. Jis dirba tarptautinėje korporacijoje Kinijos sostinėje. Jis nenori atskleisti įmonės pavadinimo ar naudoti savo tikrojo vardo.

„Planavome ilgesnį laiką viešėti Japonijoje per Kinų Naujuosius metus. Vaikai lanko pradinę mokyklą, o iki žiemos atostogų liko mėnuo. Nusprendėme išvykti anksčiau. Padėtis labai greitai eskaluojasi, ir aš nenoriu, kad jie patektų į nemalonias situacijas“, – sako Makoto.

Kinijoje vėl stiprėja antijaponiškos nuotaikos. Kinijoje patriotiška pareiga nevalgyti nieko japoniško. Brangūs japonų restoranai tušti.

Ne pirmą kartą didžioji politika žvelgia į akis dešimtims tūkstančių Kinijoje dirbančių japonų.

Pastaraisiais dešimtmečiais Kinijos ir Japonijos santykiai niekada nebuvo lengvi. Tai kyla dėl istorinių skirtumų, tarptautinių aljansų ir skirtingų požiūrių į daugelį esminių klausimų.

„Prisimenate, kas nutiko 2012 m. Šiuo metu nejaučiu jokios grėsmės, bet mano žmona labai nusiminusi. Noriu apsaugoti ją ir save nuo rūpesčių“, – priduria Makoto.

Būtent dėl panašaus scenarijaus šiandien įspėja Japonijos valdžia.

„Venkite minios ir pokalbių su kinais“

Japonija antradienį paskelbė precedento neturinčias rekomendacijas savo piliečiams Kinijoje.

Ministrės pirmininkės Takaiči vyriausiasis kabineto sekretorius Minoru Kihara patarė imtis ypatingų atsargumo priemonių  ir vengti perpildytų vietų.

Kinijoje gyvenančių japonų prašoma neišeiti iš namų vieniems ir būti atsargiems keliaujant su vaikais. Jiems taip pat primygtinai rekomenduojama gerbti vietinius Kinijos papročius. Jiems netgi patariama santūriai kalbėtis su kinais, kad nekurstytų antijaponiškų nuotaikų.

„Toyota“ logotipas padengtas Kinijos vėliavomis

Norėdami suprasti, kokios stiprios yra antijaponiškos nuotaikos, grįžkime į 2012-uosius.

Japonijos vyriausybė iš privačių asmenų įsigijo uolienas, kyšančias kelis metrus virš vandens paviršiaus. Jos yra Rytų Kinijos jūroje. Nors jas kontroliuoja Japonija, Kinija jas taip pat laiko savo nuosavybe. Tai Senkaku salos, Kinijoje žinomos kaip Diaoju.

Salų įsigijimas Pekine buvo laikomas išpuoliu prieš Kinijos teritorinį vientisumą. To pakako, kad Kinijoje įžiebtų vis dar rusenančios antijaponiškos nuotaikos.

Baimindamasis vandalizmo, populiarus japonų parduotuvių tinklas Kinijoje UNIQLO savo didelius logotipus uždengia brezentais. Tie, kuriems „nelaimė“ buvo įsigyti tuo metu populiarių japoniškų automobilių, „Toyota“ logotipą uždengia Kinijos vėliavomis. Tai ženklas galimų riaušių atveju, kad automobilio savininkas yra patriotas. Nors rimtų incidentų nebūna, gatvėse deginamos Japonijos vėliavos – gavus vyriausybės leidimą.

Antijaponiškas nuotaikas kursto propaganda. Kai kuriuos protestus kursto privalomas gamyklų darbuotojų dalyvavimas.

Tęsinys kitame puslapyje: