Vakarai medžioja „GRU šešėlį“: Maskva desperatiškai siekia susigrąžinti agentą, žinantį per daug

Vakarų ir Rusijos žvalgybos agentūros kovoja dėl diversanto Jaroslavo Michailovo, kuris laikomas pagrindine grandimi padegimų ir sabotažo prieš Europos oro linijas serijoje, ekstradicijos.

Rusijos ir Europos žvalgybos agentūros beveik metus slapta kovoja dėl Rusijos piliečio Jaroslavo Michailovo ekstradicijos iš Azerbaidžano. Jis laikomas pavojingų sabotažo išpuolių, susijusių su degiais paketais, koordinatoriumi.

Apie tai pranešė „The Washington Post“.

Pasak Europos tyrėjų, Michailovas buvo pavojingų sabotažo išpuolių, susijusių su degiais paketais, organizatorius. Jis pabėgo į Azerbaidžaną, pasinaudodamas suklastotais dokumentais. Dabar ne tik europiečiai, bet ir Rusija bando jį išlaisvinti.

Straipsnyje teigiama, kad trys Rusijos žvalgybos agentūros (FSB, GRU ir SVR) daro spaudimą Baku, reikalaudamos, kad diversantas grįžtų į Rusiją. Tuo pačiu metu Lenkija, Didžioji Britanija, Ukraina ir Lietuva bando užkirsti kelią tokiam scenarijui. Šios šalys siekia jo ekstradicijos į Varšuvą, kur parengtas Interpolo prašymas jį suimti, kaltinant „teroristinėmis“ operacijomis, įvykdytomis „Rusijos Federacijos specialiųjų tarnybų nurodymu“.

Rusijos diktatoriaus spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas atsisakė komentuoti šią bylą.

Vakarai įsitikinę, kad Maskva bet kokia kaina bando susigrąžinti savo agentą, kuris per daug žino. Šis asmuo turi kriminalinę praeitį ir, matyt, buvo GRU užverbuotas nusikalstamoms operacijoms ES.

Praėjusią vasarą per Lietuvą į Europą pateko siuntiniai, prikrauti laikmačių ir degių magnio junginių. Jie sukėlė gaisrus sandėliuose Vokietijoje, Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Ekspertai teigia, kad jei įtaisai būtų sprogę ore, jie galėjo sukelti katastrofiškas nelaimes su daugybe aukų. Vienas iš siuntinių nesprogo, todėl tyrėjai galėjo išsamiai ištirti jo konstrukciją.

Tyrėjai atsekė Michailovo ryšius su vyru, žinomu slapyvardžiu „Karys“. Pasak Europos žvalgybos agentūrų, šis vardas žymi Aleksejų Kolosovskį, liūdnai pagarsėjusios Rusijos programišių grupės „Killnet“, kuri jau seniai siejama su GRU, narį.

Tyrimas atskleidė, kad sabotažas galėjo būti tik pirmoji didesnės Rusijos operacijos prieš Europą banga. Lietuvoje buvo rastos heksogeno slėptuvės, užmaskuotos kaip kukurūzų konservai ir jų tvirtinimo elementai – detalė, kuri tyrėjams leido įtarti primityvių sprogstamųjų įtaisų, skirtų dronams ir kitoms pristatymo transporto priemonėms, ruošimą.

Nepaisant to, kad Michailovas koordinavo „bandomuosius“ siuntinius į JAV ir Kanadą, Vašingtonas nevaidina reikšmingo vaidmens jo ekstradicijos klausimu.

Azerbaidžanas, anot šaltinių, atmeta abiejų pusių reikalavimus. Michailovas oficialiai nebuvo sulaikytas, tačiau yra stebimas ir neturi teisės išvykti.

Didžiosios Britanijos MI5 vadovas Kenas McCallumas neseniai kreipėsi į Rusijos agentus: „Jeigu esate tik pagalbiniai veikėjai, jūs esate lengvai paaukojami. Kai jus sugaus, niekas jums nepadės. Jūsų neįtrauks į apsikeitimo sąrašą. Liksite vieni.“

Nepriklausomas Rusijos leidinys „Agentstvo“ teigia, kad Michailovas yra kilęs iš Donecko. Ne iš to, kuris yra okupuotame Donbase, o iš to, kuris yra Rostovo srityje. Šis asmuo taip pat pasirodė Ukrainos teritorijose, o 2016 m. jis įsigijo suklastotą Ukrainos pasą Daniilo Gromov vardu.

Tuo pačiu metu Rusijoje prieš jį buvo iškelta byla dėl pavojingų medžiagų kontrabandos. Ji buvo netikėtai nutraukta, greičiausiai mainais už jo sutikimą dirbti Rusijos žvalgybos agentūroms.

Naudodamasis suklastotais pasais, Michailovas keliavo po Europą. Europos žvalgybos agentūros yra įsitikinusios, kad jis buvo tarpininkas tarp GRU ir žemo rango agentų, kuriems buvo mokamos nedidelės sumos kriptovaliuta.

Šiandien Michailovo likimas lieka neaiškus. Azerbaidžanas, bandantis balansuoti tarp Europos ir Maskvos, neskuba priimti sprendimo. Ekspertai pažymi, kad Kremlius bet kokia kaina siekia užkirsti kelią ES teismui, kuris atskleistų hibridinės kampanijos detales ir ryšius tarp nusikalstamų grupuočių ir Rusijos žvalgybos agentūrų.