Rusija griebiasi savo aukso atsargų. Tai pirmas kartas nuo karo pradžios

Rusijos bankas pirmą kartą pradėjo pardavinėti auksą iš savo atsargų. Maskvai reikia lėšų biudžeto deficitui padengti ir karui finansuoti.

Tai reiškia aukso pardavimą iš Nacionalinio gerovės fondo (NPF), kuriame Maskva kaupia lėšas juodai dienai. Fondas daugiausia finansuojamas iš perteklinių pajamų iš energijos eksporto (naftos ir dujų). Šiuo metu pagrindinis NPF vaidmuo yra finansuoti deficitą ir karą su Ukraina.

Iki šiol Rusijos aukso sandoriai buvo virtualūs: vyriausybė pardavė aukso luitus ne rinkoje, o centriniam bankui, faktiškai perkeldama atsargas „iš vienos kišenės į kitą“. Dėl to aukso luitai liko šalies aukso atsargų, viršijančių 2300 tonų ir penktų pagal dydį pasaulyje, dalimi.

Tačiau dabar situacija pasikeitė: Rusijos bankas pradėjo faktinius fizinio aukso pardavimus iš NPF, panašiai kaip jau daro su Kinijos juaniais. Bankas nenurodė, kada prasidėjo aukso pardavimas ir koks buvo jo kiekis. Nuo karo Ukrainoje pradžios Rusijos atsargos sumažėjo perpus.

Prieš prasidedant karui 2022 m. vasarį, Nacionalinis valiutos fondas (NVF) buvo sukaupęs daugiau nei 405 tonas aukso. Nuo to laiko Maskvos Finansų ministerija pardavė 57 % šių atsargų, arba 232,6 tonos, kad padengtų biudžeto deficitą. Dėl to fondo aukso atsargos 2025 m. lapkričio 1 d. sumažėjo iki 173,1 tonos.

Bendras NMF turtas, įskaitant auksą ir Kinijos juanius, sumažėjo 55 % – nuo ​​113,5 mlrd. USD iki 51,6 mlrd. USD. Kaip BVP dalis, fondo nepanaudotos atsargos išaugo keturis kartus – iki 1,9 % BVP, palyginti su 7,3 % BVP prieš karą.

Aukso naudojimas sumažina juanių rinkos naštą, paskirsto spaudimą tarp segmentų ir palaiko atsargų diversifikaciją. „Aukso dalis šiuose rezervuose padidėjo dėl kylančios kainos, todėl vidaus pardavimai iš dalies kompensuoja šį disbalansą“, – aiškina Vladimiras Černomas, „Freedom Finance Global“ analitikas, kurį cituoja „The Moscow Times“.

Paskelbimo metu (lapkričio 20 d.) kilogramas aukso kainuoja maždaug 118 000 eurų.