Ragina įvesti nepaprastąją padėtį. Kas vyksta Lietuvos kaimynystėje

Rusijos dezinformacija tapo vienu svarbiausių iššūkių nacionaliniam saugumui, teigia pulkininkas Andrzejus Derlatka, kuris, be kitų pareigų, vadovavo Užsienio žvalgybos agentūrai. „Polskieradio24.pl“  tinklalaidėje „Strefa Influenceów“ jis teigė, kad informacinių grėsmių mastas yra toks rimtas, kad Lenkija turėtų apsvarstyti galimybę paskelbti nepaprastąją padėtį.

A. Derlatka pabrėžė, kad Maskvai Lenkija išlieka sunkiai palaužiama šalis, nuolat remianti Ukrainą. Jis priminė buvusio Ukrainos prezidento štabo viršininko patarėjo Oleksijaus Arestovičiaus žodžius, kad jei Lenkija nebūtų suteikusi Ukrainai neatidėliotinos karinės pagalbos įrangos ir amunicijos pavidalu Rusijos invazijos pradžioje, „jos jau nebebūtų“. „Laimei, mes tampame vis stipresni ir mus užpulti nebus lengva“, – sakė jis.

Pulkininko nuomone, šis gynybos pajėgumų padidėjimas verčia Rusiją dar intensyviau sutelkti dėmesį į veiksmus, nukreiptus prieš Lenkijos visuomenę. „Tikslas – sutrikdyti visuomenės nuotaikas, pakirsti pasitikėjimą vyriausybe ir tarnybomis, suskaidyti visuomenę. Sukurti chaosą“, – aiškino A. Derlatka.

Jo nuomone, Lenkija yra itin problemiška priešininkė rusams, nes visuomenė daugiausia yra „antirusiška“, o tai riboja tradicinių įtakos metodų efektyvumą. Todėl, pasak jo, Maskva daugiausia dėmesio skiria „žmonių atakoms“ ir bandymui įtikinti juos, kad „vyriausybė meluoja“.

A. Derlatka atkreipė dėmesį, kad Lenkijoje trūksta institucijos, kuri sistemingai stebėtų melagingą turinį internete. „Nėra institucijos, kuri kovotų su melaginga informacija, pasirodančia socialinės žiniasklaidos platformose. Kita problema – robotų ir trolių išnaikinimas. Mes nieko nedarome, kad juos pašalintume“, – pabrėžė jis.

Tinklalaidės vedėjas Rochas Kowalskis pažymėjo, kad politikai bijo kaltinimų bandymais apriboti žodžio laisvę internete. A. Derlatka atsakė, kad būtent ši baimė paralyžiuoja valstybės veiksmus.

Buvęs Žvalgybos agentūros vadovo pavaduotojas prisiminė, kad anksčiau ragino svarstyti nepaprastosios padėties paskelbimą, kuris leistų valstybei greičiau ir ryžtingiau reaguoti į informacines grėsmes. „Po paskutinio teroristinio išpuolio (Varšuvos–Liublino geležinkelio linijoje – red. pastaba) buvo padidintas CHARLIE pavojaus lygis, tačiau tai neišsprendžia problemos esmės. Rusai puola mus ne raketomis ar dronais, o ginklais, kuriais siekiama mus susprogdinti iš vidaus“, – aiškino jis.

Žurnalistas pažymėjo, kad priešiškos dezinformacijos poveikis akivaizdus Lenkijos visuomenės reakcijoje į dronų patekimą į Lenkijos teritoriją, kuri, anot R. Kowalskio, buvo „labiau nei reakcija į sabotažo aktą ant bėgių“. A. Derlatka taip pat perspėjo dėl viešų asmenų, kurie – sąmoningai ar ne – tęsia Rusijos naratyvus, veiksmų. „Išryškėjo kažkas nepaprasto. Į pirmą planą iškilo politikai, veikiantys po Konfederacijos vėliava. Tereikia vieno, dviejų ar trijų įtakos agentų, ir jie nustato kursą“, – pareiškė jis.

Kalbėdamas apie kaltinimus Grzegorzui Braunui, jis pridūrė: „Šis vyras yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jam atimta neliečiamybė, o jis vis dar sako tai, ko nori Rusijos propaganda.“