Medis kas keletą metrų. Europos sostinė ruošiasi žaliajai revoliucijai

Berlynas taps milijono medžių miestu. Iki 2040 m. visose Vokietijos sostinės gatvėse kas 15 metrų turės būti pasodintas medis. Berlyno valdžia įsipareigojo įgyvendinti šį ambicingą planą, o jo idėją referendume patvirtino patys gyventojai.

Vokietijos sostinė pradės didžiausią želdynų projektą savo istorijoje. Po pernai sėkmingai surengtos referendumo iniciatyvos, kai vos per šešias savaites buvo surinkta 33 tūkst. parašų, miesto parlamentas lapkričio pradžioje priėmė naujas taisykles, kurios per 15 metų pakeis metropolijos veidą.

„Po vienos kartos tai bus tikrai gražus miestas“, – sakė iniciatyvos Baumentscheid atstovas Heinrichas Stroessenreutheris.

700 tūkstančių naujų medžių Berlyno gatvėse

Naujasis įstatymas įpareigoja Berlyną pasodinti 700 tūkst. medžių būtent gatvėse – ne parkuose ar miškuose, o ten, kur gyvena ir dirba žmonės. Šiuo metu mieste auga apie 400 tūkst. gatvės medžių, iš kurių iki 2040 m. 100 tūkst. reikės iškirsti dėl ligų ar saugumo. Be intervencijos medžių skaičius būtų sumažėjęs iki 300 tūkst.

Dabar Berlyno valdžia teisiškai įpareigota už kiekvieną nukirstą medį pasodinti tris naujus ir užtikrinti, kad iki 2040 m. kas 15 metrų kiekvienoje gatvėje augtų medis. Daugelyje Berlyno vietų tai jau tapo norma, tačiau dabar šis standartas turės galioti visai beveik keturių milijonų gyventojų metropolijai. Žalioji transformacija kainuos 3,2 mlrd. eurų, iš kurių 1 mlrd. jau skirtas iš federalinių fondų. Tai ne tik nauji želdiniai, bet ir investicijos į dabar augančių medžių atgaivinimą – daugiau nei pusė jų prastos būklės.

Vienas svarbiausių uždavinių – pagerinti situaciją 170 miesto vietų, pripažintų „karščio salomis“. Būtent ten, tankiai užstatytuose rajonuose su žemesnes nei vidutines pajamas gaunančiais gyventojais, vasaros temperatūra kyla greičiausiai. Miestas siekia sumažinti karštį šiose zonose 2 °C, o tai padėti turėtų skverai kas 150 metrų ir didesni parkai kas pusę kilometro.

Naujas medžių rūšių sąrašas ir gyventojai – „miesto sodininkai“

Svarbiu darbu taps medžių rūšių sąrašas, kurį vietos administracija atnaujins kas kelerius metus. Renkantis rūšis bus vertinamos klimato prognozės artimiausiems 50 metų, patirtis, biologinės įvairovės poreikiai ir alerginiai aspektai. Tinkamas pasirinkimas lems, ar medžiai išgyvens vis karštesnes vasaras. Prognozuojama, kad 2040 m. karštų dienų skaičius bus gerokai didesnis nei šiandien.

Prie projekto bus kviečiami prisidėti ir gyventojai. Numatyta sudaryti sąlygas sodinti gėles aplink medžius ir papildomai sodinti naujus. Tam padės maždaug per metus sukurta medžių žemėlapio platforma.

„Rengiame skaitmeninį sodinimo procesą. Norime, kad gėlių ar naujo medžio sodinimą būtų galima pranešti vienu paspaudimu“, – aiškino Stroessenreutheris.

„Atsidarai programėlę, matai: ‘Čia nėra gėlių’. Paspaudi, kad sodinsi. Tai darai už savo pinigus, o aplinka tampa gražesnė“, – pridūrė jis.

Mažiau automobilių, daugiau žalumos. Kaip išvengti gyventojų nepasitenkinimo?

Stroessenreutheris pripažino, kad sodinimas kartais reikalaus mažinti automobilių stovėjimo vietų arba siaurinti gatves. Tačiau tai, pasak jo, reikia daryti palaipsniui.

„Triukas tas, kad iš pradžių reikia pasodinti tik kelis medžius, kad žmonės pasakytų: ‘O, gražu’. O po penkerių metų – dar keletą, ir taip toliau. Galiausiai medis kas 15 metrų atsiras be didelio pasipriešinimo“, – pabrėžė jis.

Berlyne tokį požiūrį palengvina mažėjantis automobilių skaičius – per pastaruosius penkerius metus jis sumažėjo 15 proc. Mažesnis spaudimas parkavimo vietoms leidžia kitaip planuoti miestą.

„Berlyno parlamentas gali sumažinti pasipriešinimą vykdydamas gerą automobilių dalijimosi politiką – pavyzdžiui, kas dešimta vieta skirta bendro naudojimo automobiliams“, – sakė Stroessenreutheris.

Iniciatyva sulaukė plataus palaikymo, nors kai kurie teigė, kad reikia taupyti arba investuoti į mokyklas ir ligonines. Abėjojo ir kai kurie vairuotojai. Tačiau organizatoriai pasirūpino plačia palaikančiųjų koalicija – lankstinukuose tyčia buvo pateikti įvairių organizacijų logotipai: ekologinių, sodininkų, verslo, medžių tiekėjų, protestantų bažnyčių. Taip buvo siekta įtraukti tiek žaliuosius, tiek socialdemokratus, tiek krikščionis demokratus.

Įdomu, kad, organizatorių duomenimis, didžiausias palaikymas buvo tarp senjorų – iniciatyvą rėmė 88 proc. vyresnių nei 65 metų gyventojų. Silpniausias palaikymas fiksuotas tarp jaunų berlyniečių – 72 proc.

Karščiai miestui kainuoja milijardus

Pasak Stroessenreutherio, politikus įtikino ekonominė nauda. Jis akcentavo, kad kiekviena karščio diena sukelia produktyvumo kritimą, prilygstantį pusei streiko dienos, o artėjant vis karštesniems metams tai gali reikšti milijardinius nuostolius. Politikams taip pat greitai tapo aišku, kad referendumas turėtų didelę sėkmės tikimybę, o jie gali būti apkaltinti jo stabdymu.

„Vokietijoje yra daug pilotinių projektų, bet trūksta didelio plano su biudžetu ir teisiniu įpareigojimu. Berlynas čia yra pionierius“, – pabrėžė Stroessenreutheris.

Jis pasakojo ir apie asmeninį iniciatyvos aspektą: „Pakviečiau į namus 10 parašų rinkėjų ir paklausiau, kodėl jie tai daro. Viena moteris atvirai pasakė: ‘Rinkti parašus nėra malonu. Bet darau tai dėl savo vaikų’“.

Nors bet kokį įstatymą galima pakeisti, šiuo atveju to tikėtis sunku. Berlyne jau yra sėkmingų panašių pilietinių iniciatyvų, pavyzdžiui, uždraudus užstatyti milžinišką buvusio Tempelhofo oro uosto teritoriją, kur dabar įrengtas parkas, laisva erdvė meninėms iniciatyvoms ar riedlentininkams. Politikai žino, kad bandymas pakeisti šios teritorijos paskirtį sukeltų nepasitenkinimą ir nesuteiktų jiems populiarumo.