Kortelės blokuojamos. Internetas sutriko. Jiems jau gana. Masiškai pereina prie grynųjų pinigų

Rusijoje smarkiai išaugo apyvartoje esančių grynųjų pinigų kiekis: liepą–rugsėjį šis rodiklis padidėjo 659 mlrd. rublių. Tai penkis kartus daugiau nei per tą patį 2024 metų laikotarpį, kai augimas siekė 137 mlrd., rodo Centrinio banko duomenys, kuriuos išanalizavo „Izvestija“. Didesnis šuolis – 1,1 trln. rublių per tuos pačius mėnesius – buvo užfiksuotas tik pirmaisiais plataus masto karo Ukrainoje metais, kai ekonominė situacija buvo itin nestabili.

Centrinis bankas anksčiau pažymėjo, kad rusai pradėjo dažniau gryninti pinigus dėl reguliarių interneto trikdžių, prasidėjusių gegužę Maskvoje. Šiuo metu interneto išjungimai kasdien fiksuojami daugiau nei 50 regionų, rodo projekto „Izvestija“ duomenys. Daugelis rusų tai suprato kaip signalą, kad būtina turėti tam tikrą grynųjų atsargą, sako „Finam“ makroekonominės analizės skyriaus vadovė Olga Belenkaja. Be to, anot jos, grynųjų paklausa išaugo dėl griežtesnės bankų kontrolės įtartinoms operacijoms, dėl kurios masiškai blokuojami pervedimai ir kortelės.

Žmonės taip pat nuogąstauja dėl didesnio mokesčių institucijų dėmesio jų lėšoms, pažymi investicinės bendrovės „Rikom-Trast“ vyresnioji analitikė Valerija Popova. Nuo 2025 m. liepos 1 d. prie bankinės kontrolės prisijungė Federalinė mokesčių tarnyba (FNT): kovodama su vengimu mokėti gyventojų pajamų mokestį ir savarankiškai dirbančių asmenų mokestį, ji įgijo teisę tiksliai tikrinti korteles, jei kyla įtarimų dėl pervedimų arba jei pajamos neatitinka sąskaitose esančių likučių.

Tuo pat metu negrynųjų atsiskaitymų dalis kol kas išlieka 87 %. Iki šiol šios dalies augimą lėmė skaitmenizacija, sparčiai plečiamos momentinių mokėjimų sistemos galimybės, bankų siūlomos premijos ir grąžinamos lėšos bei aukštos indėlių palūkanos, dėl kurių pinigų laikymas bankuose tapo patrauklesnis, pažymi Belenkaja iš „Finam“. Vis dėlto bankų sektorius jau susidūrė su lėšų nutekėjimu – per pirmąjį pusmetį, Centrinio banko duomenimis, jis siekė apie 200 mlrd. rublių.

Platus grynųjų naudojimas apsunkina pinigų kontrolę ir operacijų stebėseną. Tai taip pat sudaro sąlygas vengti mokesčių ir auginti šešėlinę ekonomiką, nurodo „Rikom-Trast“ analitikai.