Skaičiai demaskuoja: Ukraina – 7,8 mlrd., Rusija – beveik 90 mlrd.

Korupcijos skandalas, susijęs su valstybine atominės energetikos bendrove „Energoatom“, sukėlė didelę politinę krizę Ukrainoje. Jį aktyviai išnaudojo Rusijos propaganda ir Vladimiras Putinas, smerkiantys nusikalstamą Ukrainos vyriausybės pobūdį. Tuo tarpu 2025 m. Rusijoje buvo aptariami keturi korupcijos skandalai, dėl kurių valstybės biudžeto nuostoliai viršijo Ukrainos byloje patirtus nuostolius. Agentūros analizės duomenimis, bendra žala, padaryta dėl didelių korupcijos bylų, yra kelis kartus didesnė nei „Energoatom“ byloje pasisavinta suma.

Detalės: Remiantis Ukrainos nacionalinio kovos su korupcija biuro duomenimis, schemos dalyviai pagal „Energoatom“ sutartis uždirbo maždaug 100 mln. JAV dolerių kyšių.

Tai 10 kartų mažiau nei žala, patirta 20 didžiausių šiais metais Rusijoje pradėtų, vykdomų ar baigtų korupcijos bylų (daugiau nei 1,1 mlrd. JAV dolerių). Šiame sąraše yra bylos, susijusios su lėšų pasisavinimu iš biudžeto ir kuriose dalyvauja dabartiniai ar buvę vyriausybės pareigūnai. 

Didžiausios 2025 m. korupcijos bylos Rusijoje:

• Buvusios Donecko liaudies respublikos statybos viceministrės Julijos Mervajezovos byla. Lapkritį TASS pranešė, kad žala dėl lėšų pasisavinimo pagal valstybės sutartis su Gynybos ministerija viršijo 9 milijardus rublių (maždaug 115 mln. JAV dolerių) Be Mervajezovos, byloje taip pat įtariamas buvęs 8-osios pagrindinės karinės statybos direkcijos vadovas Vadimas Vyguliarnas.
• Buvusio „Bašneft“ generalinio direktoriaus ir buvusio senatoriaus Viktoro Chorošavcevo byla. Gegužę jis buvo įtrauktas į ieškomų asmenų sąrašą dėl didelio masto sukčiavimo. Jo veiksmų padaryta žala siekia beveik 9 milijardus rublių (maždaug 115 mln. JAV dolerių).
• Buvusio „Rusijos geležinkelių“ viceprezidento Salmano Babajevo byla. Balandžio mėnesį Jekaterinburgo teismas, gavęs Generalinės prokuratūros pateiktą ieškinį, areštavo Babajevo, jo patarėjo Aleksejaus Taičerio ir kitų kaltinamųjų turtą ir perdavė jį valstybei. Pasak prokuratūros, jie sudarė valstybei nenaudingus sandorius, pasinaudodami savo padėtimi „Rusijos geležinkeliuose“, ir padarė 8,6 milijardo rublių (apie 110 mln. JAV dolerių) žalos.
• Buvusio Generalinio štabo viršininko pavaduotojo Chalilo Arslanovo byla. Liepos mėnesį Maskvos karo teismas Arslanovui skyrė 17 metų laisvės atėmimo bausmę už sukčiavimą vykdant valstybės gynybos sutartis. Vieno Arslanovo kaltinimo tyrimas vis dar tęsiasi. Byloje priteista žala siekia 8,3 milijardo rublių (apie 106,7 milijono JAV dolerių).
• Turto pasisavinimas iš atominių povandeninių laivų remonto gamyklos „Zvezda“. Liepos mėnesį buvęs „Rosdorsnabženije“ vadovas Sergejus Čeveliovas už akių buvo nuteistas kalėti 16 metų už 7 milijardų rublių (89,9 milijono JAV dolerių) apie pasisavinimą iš valstybės kontroliuojamos gamyklos. Jis ir du jo bendrininkai šiuo metu slapstosi užsienyje.
• Bylos, susijusios su gynybos linijomis pasienyje su Ukraina. Teisėsaugos institucijos tiria korupcijos bylas, susijusias su gynybinių įtvirtinimų statyba Kursko, Belgorodo ir Briansko srityse, o bendra žala siekia 5,9 mlrd. rublių (maždaug 75,76 milijono JAV dolerių).
• Timūro Ivanovo byla. Dviejose bylose, susijusiose su buvusiu gynybos viceministru, viena iš jų liepą baigėsi 13 metų laisvės atėmimo bausme, padaryta žala siekia 5,4 mlrd. rublių (maždaug 69,34 milijono JAV dolerių).
• Buvusio Vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų techninių priemonių biuro darbuotojo Georgijaus Satiukovo byla. Lapkritį teismas areštavo 70 banko sąskaitų, priklausančių saugumo pareigūnui ir jo artimiesiems. Satiukovas buvo suimtas už akių dar 2024 m. balandį ir dabar slapstosi užsienyje. Tuomet paaiškėjo, kad jo gautas kyšis, siekiantis 5 mlrd. rublių, (maždaug 64,2 milijono JAV dolerių) sumušė buvusio pulkininko Dmitrijaus Zacharčenkos pasiektą rekordą (1,4 mlrd. rublių / maždaug 17,98 milijono JAV dolerių).
• Ivanovo šiukšlių byla. Šį trečiadienį Ivanovo teismas patenkino prokuratūros reikalavimą perduoti regioninę komunalinių atliekų tvarkymo įmonę valstybės žinion. Prokuratūra apkaltino verslininką Vladimirą Jarčenkovą, kuris kontroliavo įmonę, verslo suskaidymu ir pelno iš jo gavimu, pritraukiant 5 milijardus rublių (maždaug 64,2 milijono JAV dolerių).

Kontekstas: Lapkričio pradžioje Ukrainoje kilo vienas didžiausių korupcijos skandalų nuo Rusijos invazijos. Penki iš septynių įtariamųjų buvo sulaikyti. Kiti du – artimas Volodymyro Zelenskio bendražygis Timūras Mindičius ir finansininkas Aleksandras Cukermanas – pasislėpė.

Ukrainoje „Energoatom“ skandalas sukėlė rimtą politinę krizę. Rusijoje korupcijos bylos nagrinėjamos be pasekmių politinei sistemai.