8:25. Sieną peržengė rusų karių kolonos: Suomijos patrulis smogė pirmas

Kainuun Raja, Suomijos pasienio apsaugos regioninis padalinys, socialiniame tinkle X priminė lemtingą 1939-ųjų lapkričio 30-osios rytą, kai Sovietų Sąjunga surengė plataus masto puolimą prieš Suomiją visame rytiniame pasienyje.

Pirmasis susidūrimas – Raatėje

8:25 val. Suomussalmio kuopos patrulis Raatės kelyje netikėtai aptiko sieną kertančius sovietų karius ir atidengė ugnį. Būtent šis šūvis oficialiai pažymėjo Žiemos karo pradžią.

Vėliau Raatės regione 1940 m. sausį vyko vienas svarbiausių viso karo mūšių, nulėmęs fronto lūžį Suomijos naudai.

Pranešime pasidalytas ir archyvinis 1939 m. įspėjamasis plakatas:

„Niekada, netyčia ar dėl neatsargumo nenukreipk ginklo į kitą žmogų – tik į priešą.“

105 tragiškos, bet didvyriškos dienos

Žiemos karas truko 105 dienas ir baigėsi 1940 m. kovo mėnesį. Suomijai pavyko sustabdyti Sovietų Sąjungos invaziją, tačiau šalis buvo priversta sutikti su skaudžiomis taikos sąlygomis ir perduoti SSRS svarbias teritorijas:

• Vyborgą, Keksholmą ir Sortavalą – perleisti miestai.
• Karelijos sąsmauką, Ladogos Kareliją, dalį Salos regiono – perleistos teritorijos.
• Petsamo srityje – Rybačio pusiasalį (Kalastajasaarento) – perleista dalis.
• Hanko pusiasalį išnuomoti Sovietų Sąjungai kaip karinę bazę 30 metų laikotarpiui.

Per karą žuvo apie 27 tūkst. suomių, o per 420 tūkst. civilių buvo priversti palikti savo namus.