Daugiau jokio pataikavimo radikaliems aplinkosaugininkams. Net vokiečiams jau gana

Vokietijoje priimtas istorinis sprendimas, galintis pakeisti valstybės požiūrį į radikalias klimato grupes. Hamburgo apygardos teismas įpareigojo dešimt „Last Generation“ organizacijos narių sumokėti „Lufthansa“ daugiau nei 403 000 eurų žalos atlyginimo. Tai pirmasis sprendimas Vokietijoje, kuriame klimato aktyvistams skirtos tokios didelės baudos už transporto infrastruktūros sabotažą. Radikalūs aplinkosaugininkai jau yra tiriami visoje Europoje.

Praėjusios savaitės sprendime aktyvistai pripažinti visiškai atsakingais už ekonominę žalą, padarytą jų veiksmais 2023 m. liepos 13 d. Tuomet grupė įsiveržė į Hamburgo oro uostą, prisitvirtino prie pagrindinių prieigos taškų ir kelioms valandoms paralyžiavo antžemines operacijas.

Dėl blokados teko atšaukti 57 „Lufthansa“ dukterinių įmonių, įskaitant „Eurowings“ ir „Lufthansa CityLine“, skrydžius. Tūkstančiai keleivių įstrigo oro uoste, daugelis pametė bagažą, o oro linijos buvo priverstos mokėti kompensacijas pagal ES reglamentus dėl skrydžių vėlavimo.

Teismas apskaičiavo bendrą žalos sumą – 403 137 eurus. Tačiau tai dar ne viskas: kaltininkai taip pat turi padengti teisines išlaidas, kurios siekia maždaug 700 000 eurų. Jei jie atsisakys mokėti, jiems gresia iki dvejų metų laisvės atėmimo.

Tai visiškai nauja teismų praktikos kryptis: iki šiol aktyvistai daugiausia buvo kaltinami vairuotojų vertimu sustoti arba viešosios tvarkos sutrikdymu, tačiau jie retai buvo laikomi finansiškai atsakingais už šimtų tūkstančių eurų siekiančią žalą.

Ekspertai teigia, kad Hamburgo teismo sprendimas sukurs precedentą daugeliui kitų bylų. Diuseldorfo oro uostas, taip pat „Condor“ ir „TUI fly“ jau nagrinėja panašius ieškinius dėl pastaraisiais metais vykdytų oro uostų blokadų ir įsibrovimų į juos.

Ar aktyvizmas yra terorizmo forma?

„Last Generation“ Vokietijoje – įkvėpta britų „Just Stop Oil“ ir Austrijos „Letzte Generation“ – nuo ​​2021 m. vykdė šimtus veiksmų – nuo ​​prisiklijavimo prie kelių iki tiltų blokavimo ir paminklų bei meno kūrinių naikinimo. Tikslas – priversti atsisakyti iškastinio kuro ir steigti piliečių klimato kaitos susirinkimus.

Tačiau visuomenės pritarimas tokiems metodams praktiškai neegzistuoja. Hamburgo veiksmai, kurių metu buvo pažeista tvora ir įsiveržta į kilimo ir tūpimo takus, sulaukė plataus pasmerkimo dėl aviacijos saugumo pažeidimų. Policija įvykio vietoje suėmė 12 žmonių.

Nors „Paskutinė karta“ ir toliau savo veiksmus apibūdina kaip „pilietinį nepaklusnumą“, vis daugiau politikų ir teisininkų juos laiko terorizmo forma. Buvęs federalinis transporto ministras Volkeris Wissingas grupę aiškiai pavadino „ekoteroristais“ ir paragino skirti daug griežtesnes sankcijas.

Naujasis nutarimas yra griežtesnių veiksmų prieš klimato ekstremistus tendencijos dalis. Berlyne teismai šiais metais skyrė privalomas laisvės atėmimo bausmes iki 22 mėnesių už pakartotines gatvių blokadas. Miunchene prokurorai penkiems „Paskutinės kartos“ nariams pateikė kaltinimus dėl „organizuotos nusikalstamos grupuotės“ sukūrimo – procesas vis dar tęsiasi.

Niurnberge teismas jėzuitų kunigui Joergui Altui skyrė dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę už tai, kad jis atsisakė sumokėti 500 eurų baudą už 2022 m. blokadą. Berlyne jau nagrinėjama apie 3700 bylų prieš organizacijos narius ir rėmėjus.

Vokietija nėra vienintelė. Pastaraisiais metais griežtesnės priemonės prieš radikalias klimato grupes buvo įvestos ir kitur. Jungtinėje Karalystėje po kampanijų „Just Stop Oil“ ir „Extinction Rebellion“ buvo priimti nauji įstatymai, leidžiantys skirti ilgas laisvės atėmimo bausmes už transporto infrastruktūros blokavimą. Italijoje Giorgio Meloni vyriausybė įvedė dideles baudas iki 60 000 eurų už istorinių paminklų žalojimą protestuojant prieš klimato kaitą.

Austrijoje teismai vis dažniau „Letzte“ kartos blokadas priskiria rimtiems viešosios tvarkos pažeidimams, už kuriuos baudžiama kelių mėnesių laisvės atėmimu.

Hamburgo sprendimas rodo, kad valstybės kantrybė dėl „klimato veiksmų be pasekmių“ išseko.