Grynieji sugrįžta taip, kaip niekas nesitikėjo. Štai kodėl

Tuo metu, kai mokėjimo kortelės, mobiliosios programėlės ir skaitmeninės piniginės vis labiau keičia tradicinius pinigus, Vokietija žengia netikėtą žingsnį priešinga kryptimi. Vokietijos Bundesbankas pradėjo iniciatyvą, kuria siekiama atkurti grynųjų pinigų reikšmę ir aiškiai parodyti: fiziniai pinigai vis dar yra svarbi ekonomikos dalis. Milijonams žmonių šis sprendimas yra ne tik gera žinia, bet ir finansinio saugumo garantija neapibrėžtais laikais. Štai kas keičiasi Vokietijoje.

Nauja Bundesbanko iniciatyva įgyvendinama paprastai, bet veiksmingai: ant parduotuvių, kavinių ir restoranų durų klijuojami specialūs lipdukai su tokiais šūkiais kaip „Klar, auch bar!“ („Žinoma, taip pat grynaisiais!“) ir „Einfach.Bargeld.“ („Tiesiog grynieji pinigai“). Jų tikslas – aiškiai informuoti klientus, kad jie gali atsiskaityti grynaisiais pinigais be jokių apribojimų ir kad šiose vietose natūraliai priimami tradiciniai pinigai.

Už lipdukų dizainą atsakinga Nacionalinis grynųjų pinigų forumas – Bundesbanko koordinuojama organizacija, vienijanti verslo, politikos ir vyriausybės atstovus. Kaip pabrėžia Bundesbanko valdybos narys Burkhardas Balzas, tai svarbus signalas, patvirtinantis mokėjimo būdų pasirinkimo laisvę. Už lipdukų platinimą atsakinga Vokietijos prekybininkų asociacija.

Be simbolinio aspekto, Bundesbankas grynuosius pinigus laiko šalies strateginio saugumo elementu. Lygiagrečiai su informacine kampanija buvo surengtos išsamios grynųjų pinigų krizės modeliavimo pratybos. Scenarijuje buvo numatyti socialiniuose tinkluose sklindantys gandai apie grynųjų pinigų trūkumą ir tuo pačiu metu sustabdyti mokėjimai „Visa“ ir „Mastercard“ kortelėmis.

Pratybose dalyvavo Bundesbanko, prekybininkų, vyriausybės ir Federalinės civilinės saugos ir krizių valdymo tarnybos atstovai. Buvo netgi išbandyta Bundesbanko skyriaus evakuacija, siekiant patikrinti pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Išvada buvo aiški: sistema veikia, nors ją reikia toliau tobulinti. Svarbiausia žinia yra ta, kad grynieji pinigai išlieka vienintele mokėjimo priemone, nepriklausoma nuo elektros, interneto ar kompiuterinių sistemų. 

Skirtingai nuo daugelio kitų Europos šalių, kurios spartina perėjimą prie išskirtinai skaitmeninių mokėjimų, Vokietija puoselėja ypatingą santykį su grynaisiais pinigais. Daugeliui piliečių tai yra kontrolės, saugumo ir privatumo klausimas. Susirūpinimas dėl asmens duomenų dalijimosi, pirkimų istorijos ir priklausomybės nuo bankų sistemų yra plačiai paplitęs, kaip patvirtino „Future Zone“.

Be to, pastarojo meto krizės – pandemija, elektros energijos tiekimo sutrikimai ir kibernetinės atakos – parodė, kad grynieji pinigai yra vienintelė mokėjimo sistema, kuri visada veikia. Todėl Bundesbankas siunčia aiškią žinią: skaitmeninimas yra svarbus, tačiau jis negali visiškai pakeisti tradicinės alternatyvos, kuri krizinėse situacijose pasirodo esanti nepakeičiama.