Šnipai turistų rojuje: Rusija rado būdą priblokšti amerikiečius

Rusijos šnipai naudojasi Meksikos kurortais slaptiems susitikimams su operatyvininkais. Tai agentai, dirbantys Meksikoje ir kitose Lotynų Amerikos šalyse, bet pirmiausia kaimyninėse Jungtinėse Valstijose. Kankunas, Akapulkas ir kitos gerai žinomos turistinės vietos tapo savotišku Rusijos šnipų, veikiančių JAV, kontaktiniu punktu su RF žvalgybos pareigūnais, įspėja „The New York Times“.

Nepaisant viešų neigimų, Meksika daugelį metų ignoravo Vašingtono įspėjimus apie Rusijos veiklos mastą. Buvęs prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras 2022 m. kovo mėn. pareiškė, kad šalis neturi tokios informacijos.

Devyni dabartiniai ir buvę JAV ir Meksikos pareigūnai teigia, kad jų ratas ne kartą gavo išsamių pranešimų apie didėjantį Rusijos aktyvumą. Trys JAV pareigūnai žino, kad A. M. Lópezas Obradoras buvo tiesiogiai informuotas apie šį klausimą, praneša „New York Times“.

Remiantis penkiais šaltiniais, CŽA sudarė daugiau nei dvidešimties Rusijos šnipų, apsimetančių diplomatais, sąrašą, tačiau Meksika atsisakė juos išsiųsti. 2023 m. Jungtinės Valstijos užsitikrino dalines nuolaidas: Meksikos pusė sutiko atsižvelgti į Amerikos susirūpinimą svarstydama Rusijos prašymus dėl diplomatinio statuso, o keliems pareiškėjams buvo atsisakyta. Tačiau, pasak šešių pareigūnų, Meksika net ir po prezidento pasikeitimo praėjusį rudenį nedeportavo į šalį jau atvykusių agentų.

JAV Nacionalinio saugumo tarybos Vakarų pusrutulio direktorius Juanas Gonzalezas teigia, kad Meksika padėjo, bet galėjo padaryti daug daugiau. Vašingtonas pateikė Rusijos agentų, kurie slėpėsi ambasadoje ir anksčiau vykdė sudėtingas operacijas visoje Europoje, vardus.

Pasak JAV pareigūnų, Meksikos artumas prie Jungtinių Valstijų ir didelis turistų srautas pavertė šalį patogia Rusijos šnipų baze. Maskva gali siųsti agentus į Meksikos kurortus, tokius kaip Kankunas, kur milijonai amerikiečių suteikia natūralią priedangą ir nepritraukia žvalgybos agentūrų dėmesio. Tarp turistų Rusijos agentai susitinka su savo kuratoriais, perduoda informaciją ir naudojasi Meksikos teritorija, kad apeitų Amerikos stebėjimo sistemas.

Pareigūnai pažymi, kad Rusija taip pat sustiprino savo dezinformacijos kampaniją, ypač internete, bandydama nuteikti meksikiečius prieš Jungtines Valstijas ir Europą. Dėl šios priežasties Amerikos ambasada Meksiko mieste paskyrė savo pirmąjį Rusijos stebėjimo specialistą, o Prancūzija sukūrė pareigybę kovai su dezinformacija.

Rusija jau seniai naudojasi Meksika kaip operacijų baze. Tačiau, pasak JAV pareigūnų, ši veikla smarkiai išaugo po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. Tuo metu Jungtinės Valstijos ir Europos sąjungininkės išsiuntė daugiau nei šimtą Rusijos šnipų, o Maskva pradėjo siųsti patyrusius agentus į Meksiką.

Meksika, orientuota į vidaus grėsmes, tokias kaip narkotikų karteliai, neturi pakankamai išteklių, kad galėtų kovoti su užsienio žvalgybos agentūromis, todėl Rusija turi erdvės veikti.

Žinomi šnipų demaskavimo atvejai yra reti, vienas iš jų – 2020 m. Jungtinėse Valstijose sulaikyto meksikiečio Hectoro Alejandro Cabrera Fuenteso atvejis. Prokuratūros teigimu, jis bandė gauti informacijos apie konfidencialų šaltinį, dirbusį JAV žvalgybos tarnyboms prieš Rusiją. Prisipažinęs kaltu, jis dabar gyvena Meksikoje ir nekomentavo įvykių.

JAV pareigūnai atkreipia dėmesį, kad Rusijos ambasada Meksikoje yra viena didžiausių pasaulyje, kurioje dirba 85 diplomatai, nors faktiniai ryšiai tarp šalių yra riboti. Palyginimui, Maskvoje dirba 16 Meksikos diplomatų.

CŽA parengė išsamų Rusijos ambasados ​​darbuotojų dosjė, įskaitant duomenis apie jų ankstesnes paskyrimus ir operacijas Jungtinėse Valstijose ir Europoje. Nuo 2022 m. šie klausimai buvo ne kartą keliami Meksikos vadovybei, įskaitant dabartinę prezidentę Claudią Sheinbaum, tačiau atsakymo negauta.

Kai kurie Amerikos signalai Meksikoje buvo tiesiog atmesti kaip „paranoja“, o šnipų sąrašas buvo arba „prarastas“, arba pripažintas nepakankamai konkrečiu. 2022 m. rudenį situacija tapo tokia rimta, kad JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman asmeniškai perspėjo užsienio reikalų ministrą Marcelį Ebrardą, teigdama, kad Rusija siunčia į Meksiką tuos pačius šnipus, kuriuos Vašingtonas anksčiau buvo išsiuntęs iš šalies.

Tuo pačiu metu Jungtinės Valstijos baiminosi, kad Kremlius gali pasinaudoti augančiu migrantų, įskaitant rusus, antplūdžiu, kad į šalį įvestų naujų agentų. Susitikimų su Meksikos valdžia metu Vašingtonas reikalavo griežtos tokių pasienio punktų kontrolės.

Susidūrusi su JAV spaudimu, Meksika išlaikė atsargų neutralumą. Ji pasmerkė Rusijos invaziją JT, tačiau neprisijungė prie sankcijų ir nesuteikė pagalbos Ukrainai. Be to, vietos įstatymų leidėjai sudarė „draugystės komitetą“ su Rusija, o RF kariškiai dalyvaus 2023 m. parade. C. Sheinbaum prezidentavimo metu Meksika dar kartą palaikė Ukrainos suverenitetą JT, tačiau vengė viešų kontaktų su Kyjivu, o Meksikos užsienio reikalų ministras šią vasarą Brazilijoje vedė šiltas derybas su savo Rusijos kolega.

Pasak JAV pareigūnų, tolerantiškas Meksikos požiūris į Maskvą daugiausia kyla iš valdančiosios Morenos partijos, kuri turi stiprias antiamerikietiškas nuotaikas, pozicijos. Kremlius aktyviai tuo naudojasi, stiprindamas savo buvimą ne tik Meksikoje, bet ir Brazilijoje, Venesueloje ir Kuboje, kurios yra Rusijos operacijų platformos.

Buvęs CŽA Lotynų Amerikos padalinio vadovas Duyane'as Normanas pažymi, kad nors Jungtinės Valstijos aktyviai remia Ukrainą, Rusija, vadovaudamasi savo darbotvarke, didina kišimąsi „į Amerikos kaimynų reikalus“. Jis mano, kad Meksika yra vartai į regioną, ir Maskva tai puikiai supranta.