Nabiulina ką tik susprogdino pinigų užtvanką. „Esame priversti“

Rusijos centrinis bankas, kuriam vadovauja Elvira Nabiulina, panaikino griežtus kapitalo išvedimo iš šalies apribojimus, galiojusius nuo karo pradžios, siekdamas sustabdyti rublio kurso augimą, dėl kurio susidūrė su problemomis federalinis biudžetas ir didžiausios žaliavų įmonės.

Nuo 2022 m. kovo 8 d. Rusijos piliečiai galėjo pervesti į užsienį ne daugiau kaip 1 mln. JAV dolerių per banko sąskaitas ir tik 10 tūkst. dolerių per pinigų pervedimo sistemas. Penktadienį Centrinis bankas pranešė, kad šie apribojimai nuo šiol nebėra taikomi.

„Šis sprendimas yra svarbus signalas, kad rublio kursas, tikėtina, jau pakankamai sustiprėjo, kad reguliatorius galėtų pradėti reaguoti“, – sakė investicijų strategas iš „VTB Mano Investicijos“ Aleksejus Michiejevas agentūrai „Reuters“.

Nuo metų pradžios dolerio kursas nukrito 30 % – nuo 110 iki 76 rublių, euras pigo 24 %, o Kinijos juanis – 22 %.

Pagrindinė rublio stiprėjimo priežastis – galimybės investuoti į užsienį nebuvimas, penktadienį teigė Maskvos biržos valdybos pirmininkas Sergejus Švecovas.

„Tai reiškia, kad šiandien mes turime gausybę valiutos, kuri anksčiau paprasčiausiai išvažiuodavo į užsienį, o dabar lieka šalyje ir spaudžia rublio kursą, tuo tarpu kitos pagrindinės pasaulio ekonomikos silpnina savo nacionalines valiutas, siekdamos gauti palankesnes eksporto sąlygas“, – paaiškino Švecovas.

Jis pridūrė, kad ekonomikai „labai skauda“ dėl stipraus rublio. „T-Investicijų“ vertinimu, biudžetas šiemet prarado apie 1 trilijoną rublių dėl kurso, kuris dabar beveik 20 rublių žemesnis nei vyriausybė iš pradžių planavo.

Siekiant sulėtinti rublio augimą, rugpjūtį Centrinis bankas panaikino privalomą valiutos pardavimą eksportuotojams. Tačiau efektas buvo trumpalaikis: doleris pabrango iki 80 rublių, po to vėl smuko. Penktadienį JAV valiutos kursas Forex rinkoje nukrito iki 75,5 rublių – žemiausio lygio nuo 2023 m. pavasario.

Naujų Centrinio banko priemonių vargu ar pakaks „apversti situaciją“, mano „Renaissance Capital“ vyriausiasis ekonomistas Andrejus Meliaščenka. Pats Centrinis bankas parduoda valiutą rinkoje iš Nacionalinio gerovės fondo, kad padengtų biudžeto deficitą, o tai stiprina rublį, primena jis: gruodį tokių operacijų apimtis padidės 60 %, iki 14,54 mlrd. rublių per dieną.

„Nėra tikrumo, kad anksčiau nustatyti limitai rezidentams ir draugiškiems nerezidentams buvo „butelio kakliukas“ kapitalo nutekėjimui“, – sakė Meliaščenka agentūrai „Reuters“. – „Mūsų požiūriu, svarbesnis apribojimas tiek importo paklausai, tiek kapitalo nutekėjimui yra griežta pinigų ir kredito politika“.

Neatmetama galimybė, kad Centrinis bankas reaguoja į Rusijos įtraukimą į ES „juodąjį sąrašą“ dėl pinigų plovimo, kas gali „dar labiau apsunkinti ir taip sumažėjusius mokėjimus šia kryptimi“, rašo ekonomistas Dmitrijus Polevoj.

Pasak jo, rublis silpnės savaime dėl Rusijos naftos kainų kritimo ir sankcijų „Rosneft“ bei „Lukoil“. 2026 m. pirmąjį ketvirtį kursas grįš į 80–85 rublių už dolerį intervalą, o antrąjį pusmetį bus virš 90 rublių, prognozuoja Polevoj.

Michiejevas iš VTB tikisi dolerio augimo iki 85–90 rublių jau pirmąjį ketvirtį. „Rusijos naftos kainų kritimas rubliui yra neigiamas – tai sumažins valiutos įplaukas į Rusijos rinką“, – aiškina ekspertas.