„Italijoje vyksta didžiausia afera, kokią tik esu mačiusi. Dabar jie verčia jus už ją sumokėti“

Italija daugeliui yra svajonių kryptis. Graži architektūra, turtinga kultūra, jūra, paplūdimiai ir be galo skani virtuvė. Ir su visa tuo aš sutinku. Tačiau Italija taip pat turi didžiausią turistinę apgavystę, kokią esu mačiusi, nors keliauju po keliolika kartų per metus. Saugokitės Veronos ir jos „vizitinės kortelės“.

Gyvenime esu padariusi ne vieną turistinę klaidą. Kai kurias – sąmoningai, kad galėčiau pati patikrinti, ar tikrai viskas taip blogai, kitos nutiko atsitiktinai. Verona turėjo būti smagi vienos dienos išvyka ir pertrauka nuo Venecijos lankymo. Iki šiol su draugėmis prisimename „apgavystę“ Džuljetos name, o dabar žmonės dar ir verčiami už tai mokėti! Jau aiškinu, kodėl ten neverta eiti.

Italija graži. Bet Veroną aš aplenkiu

Verona išpopuliarėjo dėl Šekspyro ir jo dramos „Romeo ir Džuljeta“. Nelaimingų įsimylėjėlių istorija mus maitina mokyklose, filmuose, serialuose ir socialiniuose tinkluose, tad nieko keisto, kad tiek daug žmonių keliauja į šį Italijos miestą. Ypač kai internete mato, jog ten galima aplankyti legendinį „Džuljetos namą“.

Ir aš ten nuvykau. Stumdžiausi minioje kieme, kad galėčiau nusifotografuoti prie garsiojo balkono. Netgi įėjau į muziejų. Ir dabar galiu jus perspėti. Jaunystės klaida (maždaug prieš 4 metus) buvo ta, kad nepasidomėjau šios vietos istorija. Tikriausiai, kaip ir dauguma turistų.

Kaip žinome, Romeo ir Džuljetos istorija yra išgalvota, o geriausiu atveju – miesto legenda. Jokių įrodymų, kad jie iš tiesų egzistavo, nėra. Namas, kurį šiandien lanko turistai, kadaise priklausė Dal Cappello šeimai, Capulet šeimos prototipui. Ir to žmonėms pakako, kad būtų pradėta vilioti keliautojus.

Maža to – tas legendinis balkonas, iš kurio Džuljeta neva šaukė: „Romeo! Kodėl tu esi Romeo?!“, yra priklijuotas! Iš pradžių jo ten nebuvo, tačiau sumanus verslininkas kažkur griuvėsiuose jį rado ir XX a. ketvirtajame dešimtmetyje pritvirtino. Tai net nėra tas pats architektūrinis stilius, bet jam tai tiko pagal dramos siužetą ir turistinį marketingą.

Didžiausia turistinė apgavystė Italijoje – dar ir mokama

Ir už visą šį turistinį „scamą“ dabar dar reikia mokėti. Muziejus nusprendė, kad į kiemą neįleis nė vieno, kas nenusipirko 12 eurų kainuojančio bilieto. Tiesa, jis suteikia teisę įeiti į muziejų, kuris iš esmės yra beveik tuščias. Viduje galima parašyti laišką Džuljetai arba pamatyti lovą, sukurtą filmui „Romeo ir Džuljeta“.

Muziejaus viduje taip pat yra originali Džuljetos skulptūra. Ta pati, kurios kopija stovi minėtame kieme ir kurios krūtis turistai nuolat liečia, nes esą tai atneša sėkmę meilėje. Suprantate – net originalią, šeštajame XX a. dešimtmetyje sukurtą skulptūrą 2014 metais pakeitė kopija. Pabaigoje dar lieka galimybė išeiti į balkoną ir pasidaryti nuotrauką. Įsimylėjėliai tam turi daugiausia 60 sekundžių.

Vienintelė gera žinia ta, kad mokestis galios tik iki sausio 6 dienos ir yra susijęs su kalėdiniu turistų antplūdžiu. Vis dėlto tai išlieka itin žiauriu pinigų viliojimu ir didžiuliu nusivylimu. Su niekuo panašiu nesu susidūrusi net Tailande, Egipte ar Maroke, apie kuriuos keliautojai forumuose dažnai įspėjami.

Todėl manęs galutinai nestebina, kad Šekspyras niekada neatvyko į Veroną. O jei jūs vis dėlto ten atsidurtumėte – „Džuljetos namą“ aplenkite iš tolo. Verčiau aplankykite amfiteatrą arba pasivaikščiokite siauromis gatvelėmis tarp senų namų. Tai bus kur kas geresnė pramoga. O jei norite pamatyti ką nors autentiško ir ne taip populiaraus, už kelis eurus traukiniu nuvykite į netoliese esančią Padują. Būtent ten broliai Barbieri išrado „Aperol“.