Rusijos turčiai masiškai ir dideliais kiekiais superka valiutą. Jie kažką žino

Rusijos Centrinis bankas antrą mėnesį iš eilės fiksuoja neįprastai didelius gyventojų valiutos pirkimus: lapkritį jie siekė 148,8 mlrd. rublių, po 158,6 mlrd. spalį. Tai gerokai daugiau nei anksčiau: nuo sausio iki rugsėjo rusai vidutiniškai per mėnesį pirko valiutos už 84,4 mlrd. rublių (skirtumas tarp pirkimų ir pardavimų).

Abiem atvejais Centrinis bankas pažymėjo, kad tai nėra vien paprastų gyventojų susidomėjimas valiuta. Lapkritį augimas įvyko „dėl pavienių stambių pirkimų“. Viršijimas lyginant su vidurkiu per pirmuosius devynis mėnesius sudarė daugiau nei 60 mlrd. rublių, arba beveik 800 mln. USD pagal dabartinį kursą.

Spalį Centrinis bankas valiutos paklausos šuolį fizinių asmenų atžvilgiu aiškino „vienkartiniais veiksniais“: pirkimų augimas „buvo pastebėtas riboto rato fizinių asmenų, kurie nukreipė lėšas į valiutinius indėlius“. Per mėnesį gyventojų valiutos lėšos Rusijos bankuose smarkiai išaugo: 0,2 trln. rublių, arba 7,1 %, pažymėjo Centrinis bankas. Augimas vyko daugiausia juaniais, patikslino reguliuotojas.

Po karo pradžios gyventojų lėšų bankuose valiutos dalis nuosekliai mažėjo. Centriniam bankui pateikus duomenis, fizinių asmenų indėlių valiutizacija sumažėjo nuo 20,6 % 2022 m. pradžioje iki 10 % 2023 m. viduryje ir 5,4 % 2025 m. rugsėjį.

Spalį, pasak Centrinio banko, fiziniai asmenys į valiutinius indėlius pervedė 234,5 mlrd. rublių. Tai beveik keturis kartus daugiau nei sausio–rugsėjo laikotarpiu. Duomenų už lapkritį jis nepateikė.

Rusai beveik nebeperveda didelių sumų į užsienį, pažymi Centrinis bankas. Tai jis ir paaiškino, kodėl rusams panaikintos limitų pervedimams taisyklės: trečiojo ketvirčio duomenimis, didelių pervedimų ($0,5–1 mln.) dalis sudarė mažiau nei 3 %.

„Riboto rato“ žmonių, taip pat tų, kurie atliko „pavienius stambius pirkimus“ tokiomis sumomis, susidomėjimas gali būti susijęs su geopolitinės įtampos augimu. Spalio pabaigoje Donaldas Trumpas atšaukė planuotą susitikimą su Vladimiru Putinu ir pirmą kartą naujame prezidento kadencijos laikotarpyje įvedė sankcijas, įskaitant „Rosneft“ ir „Lukoil“. Lapkritį suaktyvėjo diskusija dėl Rusijos rezervų areštų panaikinimo, o viltis dėl taikių derybų kol kas neišsipildo.

Be to, Finansų ministerija lapkritį paskelbė apie gruodį planuojamus dviejų juaniais denominuotų OFZ (valstybės obligacijų) leidimų išleidimus. Tai taip pat galėjo pritraukti stambių žaidėjų dėmesį. Gruodžio pradžioje obligacijos buvo parduotos už bendrą 20 mlrd. juanių sumą (apie 220 mlrd. rublių arba 2,8 mlrd. USD).

Kartu su „pavieniais“ asmenimis rusai nuo metų pradžios įsigijo valiutos už 1,07 trln. rublių. Tai daugiau nei prieš metus: per 11 mėnesių jie į valiutą investavo 1,04 trln. rublių. Pernai rublis buvo silpnesnis, todėl valiutos skirtumas didesnis. Dar daugiau valiutos rusai pirko 2023 m., kai rublis sparčiai pinga: metų pabaigoje – už 1,5 trln. rublių.