Nuo Lietuvos iki Rumunijos. „Rytų flangas vienijasi.“ Vyksta neįtikėtini dalykai

Taikos sutartis su Ukraina, dėl kurios gruodžio 15 dieną buvo padaryta pažanga, netaps Rusijos ir Europos priešiškumo pabaiga. Antradienį aštuonių šalių, esančių prie rytinės ES sienos, vadovai susirinko Helsinkyje, kad parengtų bendrą gynybos stiprinimo planą. Suomijos valdžia įsitikinusi, kad pasibaigus karui Ukrainoje Rusijos armija bus perkelta į vakarines Rusijos sienas su ES.

Pirmajame rytinio flango šalių, turinčių jūrų arba sausumos sienas su Rusija ir Baltarusija, aukščiausiojo lygio susitikime dalyvavo Suomijos, Švedijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Bulgarijos ir Rumunijos vyriausybių vadovai, praneša „Bloomberg“.

Vyriausybių vadovai ketina parengti gynybos stiprinimo planus, kuriems nuo 2027 m. ketina prašyti ES finansavimo.

Po susitikimo lyderiai ketina paskelbti komunikatą apie savo prioritetus, įskaitant gynybą nuo dronų ir karinio mobilumo didinimą, „Bloomberg“ sakė pareigūnas, nenorėjęs atskleisti savo tapatybės. „Financial Times“ duomenimis, Rytų Europos valstybės nori sutelkti savo karinius pajėgumus oro gynybos, dronų ir sausumos pajėgų srityse, taip pat aptarti ginklų perdavimą visame žemyne.

Ateityje jie planuoja įtraukti kitas suinteresuotas šalis į bloko rytinės sienos stiprinimą, konkrečiai Vokietiją, Daniją ir Nyderlandus, „Bloomberg“ sakė šaltinis.

Suomija ruošiasi dislokuoti karines pajėgas. Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo „Financial Times“ sakė, kad Rusija pasiųs savo karius prie NATO sienos, kai tik pasibaigs karas Ukrainoje. „Akivaizdu, kad jie dislokuos savo ginkluotąsias pajėgas prie mūsų sienos ir prie Baltijos šalių sienos“, – pabrėžė jis.

Suomijos premjero žodžiai, anot „Financial Times“, atspindi kai kurių šalių, esančių prie rytinės ES sienos, susirūpinimą, kad taika Ukrainoje galėtų nuraminti Vakarų Europos šalis ir sukurti iliuziją, kad grėsmė praėjo.

Keletas kitų per pastarąją savaitę Europoje paskelbtų pareiškimų taip pat skirti šiai iliuzijai išsklaidyti. Neseniai Karališkųjų oro pajėgų vadas Richardas Knightonas kalbėjo apie didėjančią Rusijos išpuolio riziką ir paragino šalies gyventojus būti pasiruošusiems kovai: „Padėtis yra pavojingesnė nei bet kada anksčiau žinojau per savo karjerą.“

Taip pat Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas prieš kelias dienas pareiškė, kad jei Ukraina žlugs, Vladimiras Putinas ties tuo nesustos. Šioje kalboje jis palygino Rusijos prezidentą su Adolfu Hitleriu: „Panašiai kaip ir 1938 m., kai Hitleriui neužteko Sudetų, taip ir Putinui to nepakaks.“

Ketvirtadienį NATO generalinis sekretorius Markas Rutte taip pat perspėjo apie galimą karą su Rusija, kuris galėtų pasiekti „panašų karo mastą, kokį patyrė mūsų seneliai ir proseneliai“. „Esame kitas Rusijos taikinys. Bijau, kad per daug žmonių yra pernelyg patenkinti savo padėtimi. Per daug žmonių nesuvokia, kokia neatidėliotina yra situacija. Ir per daug žmonių mano, kad laikas yra mūsų pusėje. Taip nėra“, – sakė jis.