Rusija vėl spokso į Europą. Su ja kažkas negerai

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas interviu Irano žiniasklaidai pareiškė, kad Europos Sąjungoje vyksta „nacizmo atgimimas“. Karo studijų institutas (ISW) vertina, kad Kremlius stiprina informacinę kampaniją, kuria siekiama pavaizduoti Vakarų šalis kaip tautos priešus. Analitikai mano, kad šiais veiksmais siekiama sustiprinti visuomenės pritarimą ilgalaikiam konfliktui su NATO.

Bet koks bandymas pasinaudoti Europos gynybos pajėgumais ar net kariniai pirkimai iš karto sulaukia ryžtingo Rusijos atsako, nepaisant to, kad šalis ne tik vykdo agresyvų karą Ukrainoje, bet ir yra ginkluota iki dantų. Kremlius vėl nusprendė išreikšti savo nepasitenkinimą.

Kremliui galimybę pamojuoti Vakarams pirštu suteikė Europos derybos dėl taikos Ukrainoje. Gruodžio 15 d. interviu Irano valstybinei televizijai Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Europa kariauja prieš Rusiją „po nacių vėliava“, įgyvendindama tai per karinę ir politinę paramą Ukrainai.

„Europa išnaudoja Ukrainos krizę, kad įtvirtintų savo poziciją, kad trukdytų Jungtinėms Valstijoms pasiekti teisingą susitarimą“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministras. „Briuselis, bet taip pat ir tokios sostinės kaip Berlynas, Londonas ir Paryžius, jau nekalbant apie Baltijos šalis, atgaivina nacizmo filosofiją ir praktikas“, – pridūrė jis. Jis taip pat teigė, kad Vokietija išgyvena „militarizmo atgimimą“, ir simboliškai susiejo Suomiją su Adolfu Hitleriu ir Leningrado blokada.

Amerikos karo studijų institutas (ISW) pabrėžia, kad S. Lavrovo pareiškimas nebuvo atsitiktinis ir yra platesnės Kremliaus strategijos dalis. Analitikai pažymi, kad tai nuorodos į įvykius, giliai įsišaknijusius Rusijos istorinėje atmintyje, siekiant sąmoningai išprovokuoti emocijas ir istorinį pasipiktinimą Rusijos visuomenėje.

Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad S. Lavrovas dabartinius Europos lyderius lygino su tokiomis asmenybėmis kaip Adolfas Hitleris ir Napoleonas Bonapartas, kurie Rusijos istoriniame pasakojime simbolizuoja grėsmę Rusijos valstybei. ISW pabrėžia, kad tokios analogijos yra propagandinio pobūdžio ir nėra pagrįstos faktais, tačiau padeda sukurti Vakarų, kaip priešo, įvaizdį, palyginamą su traumiškiausiomis XX amžiaus patirtimis.

ISW analitikai atkreipia dėmesį į svarbų Rusijos propagandos skirtumą. Melagingi kaltinimai „nacizmu“ Europos šalims skiriasi nuo ankstesnių Kremliaus teiginių, kad Ukrainą valdo „neonacių elitas“. Ukrainos atveju naratyvas buvo skirtas pateisinti tariamą poreikį „ginti rusakalbius gyventojus“ nuo tariamo genocido. Europoje terminas „nacizmas“ vartojamas daug plačiau ir sąmoningai miglotai, siekiant aiškiai įvardyti Vakarus kaip kolektyvinį Rusijos priešą.

ISW ataskaitoje teigiama, jog Kremlius „vartoja „nacių“ sąvoką, kad šiuolaikines Europos valstybes ir jų lyderius įvardytų kaip Rusijos žmonių priešus ir pasitelktų sovietinius patriotinius naratyvus“. Šių veiksmų tikslas – paruošti Rusijos visuomenę „vis didesnėms aukoms vardan Rusijos valstybės ideologinio gynimo neribotą laiką“.