Bėgiai į Rusiją ir Baltarusiją bus išardyti? „Mes jau analizuojame galimybes“

Ryga svarsto galimybę nugriauti savo plačiosios vėžės geležinkelį šalies rytuose. Vyriausybė pabrėžia, kad šis žingsnis turi būti derinamas su Lietuva, Estija, Lenkija, Suomija.

Latvijos vyriausybė svarsto galimybę pašalinti plačiąsias geležinkelio linijas, vedančias į Rusiją ir Baltarusiją. Tai susiję su infrastruktūra šalies rytuose. Siūlomi pakeitimai greičiausiai paveiks Pskovo, Pitalovo–Maskvos ir Daugpilio maršrutus, taip pat Daugpilio–Polocko maršrutą. Pasak Lenkijos spaudos agentūros, analizės apima tiek saugumo, tiek ekonomines pasekmes. Parlamento komitetai jau nagrinėjo šį klausimą.

Užsienio reikalų ministrė Baiba Braže pabrėžė, kad Ryga šio sprendimo nepriims viena. „Latvijos vienašališki veiksmai šiuo klausimu būtų beprasmiai. Sprendimas turi būti kolektyvinis“, – sakė ji LTV televizijoje. Vyriausybė nori koordinuoti veiksmus su kitomis regiono šalimis, kurios taip pat turi ryšių su Rusija ir Baltarusija.

Yra du ginčo sprendimo būdai. Kai kurie politikai atkreipia dėmesį į karo riziką: geležinkelis galėtų palengvinti priešo mobilumą užpuolimo atveju. Kiti perspėja, kad bėgių pašalinimas gali pakenkti ekonomikai, jei ateityje pagerės prekybiniai santykiai su Azijos šalimis arba padidės prekyba su jomis. Ši dilema Rygoje tapo pagrindiniu diskusijų klausimu.

Latvijos ginkluotųjų pajėgų atstovai pritarė išmontavimui iš karo perspektyvos. Remiantis posėdžių ataskaitomis, plačiųjų bėgių pašalinimas geriausiai sušvelnintų galimą riziką. Gynybos ministerijos pareigūnai pažymėjo, kad bėgiai daro įtaką priešo mobilumui, tačiau taip pat pabrėžė, kad šiuo metu Latvijai nėra tiesioginės karinės grėsmės.

Vyriausybės vertinime numatyti keli scenarijai, įskaitant logistines pasekmes ir krovinių gabenimo sąnaudas. Tarp svarstomų variantų yra alternatyvūs transporto maršrutai ir galimų pokyčių poveikis rytiniams terminalams. Diskusija yra regioninio pobūdžio, nes Lietuva, Estija, Lenkija ir Suomija susiduria su panašiais iššūkiais.

Įvairios valstybinės įstaigos ir institucijos rengia vyriausybės užsakytas nuomones ir ataskaitas. Tikimasi, kad dokumentai bus pateikti iki metų pabaigos ir bus pagrindas tolesniems politiniams sprendimams. Valdžia pabrėžia, kad bet koks variantas turi atitikti kaimyninių šalių veiksmus, atsižvelgiant tiek į saugumo, tiek į ekonominius interesus.