Rusijos subyrėjimas prasidėjo? Kinija viešai matuojasi Tolimųjų Rytų lobius

Kinijos žiniasklaida atvirai diskutuoja apie Kinijos pretenzijas į Rusijos Tolimuosius Rytus ir svarsto galimybę aneksuoti šią teritoriją, jei Rusijoje kiltų chaosas.

Kinija stiprina savo pozicijas Rusijos Tolimuosiuose Rytuose ir nebeslepia savo pretenzijų į šį regioną. Rusijos karo prieš Ukrainą, silpnėjančios Rusijos ekonomikos ir demografinio nuosmukio Tolimuosiuose Rytuose fone Kinija nuolat didina savo ekonominį ir infrastruktūros buvimą šioje šalyje, o Rusijos žlugimo atveju yra pasirengusi imtis žingsnių de facto teritorijos aneksijos link.

Tokie argumentai buvo paskelbti „NetEase“ portale, kuriuos cituoja Kinijos žiniasklaida.

Straipsnio autorius teigia, kad Tolimieji Rytai Rusijai visada buvo sudėtingas regionas: dideli atstumai, atšiaurus klimatas, silpna infrastruktūra ir ilgalaikis gyventojų išvykimas. Nepaisant gausybės gamtos išteklių – aukso, deimantų, naftos ir dujų – jos ekonominei plėtrai reikalingos milžiniškos investicijos.

Po 2022 m. padėtis tapo sudėtingesnė: didelė dalis Rusijos karinių ir finansinių išteklių buvo skirta karui prieš Ukrainą, o federalinės vyriausybės buvimas Tolimuosiuose Rytuose pastebimai susilpnėjo.

„Karas pakenkė Rusijos vyriausybės finansams, ir jie nebepasiekia šio regiono. Tuo tarpu Kinijai labai trūksta energijos: dujotiekis iš Tolimųjų Rytų kasmet tiekia 38 milijardus kubinių metrų dujų, tai sudaro maždaug 10 % viso šalies suvartojamo dujų kiekio“, – teigiama straipsnyje.

Straipsnio autorius įsitikinęs, kad jei Rusijoje kiltų chaosas, Tolimieji Rytai lengvai galėtų tapti nestabilumo regionu, pritraukdami tokių išorinių valstybių kaip Jungtinės Valstijos ir Japonija dėmesį.

Kinija savo ruožtu pastaraisiais metais nesėdi rankų sudėjusi ir jau seniai veikia Tolimuosiuose Rytuose, ten didindama savo ekonominį ir infrastruktūros buvimą ten.

„Jei Rusija iš tiesų subyrėtų, 7 milijonai kvadratinių kilometrų Tolimųjų Rytų neturėtų būti nueiti veltui. Istorija rodo, kad Kinija jau sumokėjo už silpnumą, ir šią pamoką reikia įsiklausyti“, – teigiama straipsnyje.

Kartu autorius mano, kad Pekinas neturėtų griebtis atviro Tolimųjų Rytų užgrobimo, kartodamas Rusijos veiksmus Ukrainoje, nes tai sukeltų tarptautinę izoliaciją. Vietoj to jis siūlo tęsti „švelnią“ strategiją: investuoti ir remti į Kiniją orientuotas pajėgas.

Kinijos požiūriu, Tolimųjų Rytų stabilumas yra tiesiogiai susijęs su šiaurės rytų provincijų saugumu. Aliaskos, Japonijos ir Korėjos pusiasalio artumas daro regioną pažeidžiamą galimo trečiųjų šalių karinės infrastruktūros dislokavimo atžvilgiu.

Šiame kontekste Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija laikoma diplomatine priemone, atgrasančia nuo išorės kišimosi ir suteikiančia politinę priedangą ekonominiam bendradarbiavimui.

Kinijos strategija regione grindžiama laipsnišku požiūriu: ekonomika ir infrastruktūra kaip pagrindas, diplomatija kaip apsauga, o ilgalaikės sutartys kaip negrįžtamumo garantija.

„Kinijai Tolimieji Rytai yra lobis; Rusijai – našta... Kinijos strategija – tyliai ir palaipsniui žengti į priekį, nekeliant triukšmo... Rusijos subyrėjimas nėra abstraktus scenarijus, ir tik iš anksto pasiruošus galima šaltakraujiškai veikti“, – apibendrina autorius.