Švari energija – tuščia piniginė: kodėl investicija į saulę nepasiteisino?

Investicijos į atsinaujinančią energetiką – saulės fotovoltines paneles bei šilumos siurblius – dažniausiai pristatomos kaip efektyvus būdas drastiškai sumažinti išlaidas energijai. Tačiau pono Zdzisławo iš Pleszewo (Lenkija) patirtis rodo, kad netinkamai suplanuotas projektas gali baigtis finansine katastrofa.

Viltis sutaupyti virto skurdu

Norėdamas užsitikrinti pigesnį šildymą ir elektros energiją, pensininkas į namo modernizaciją investavo visas savo gyvenimo santaupas. Tikėtasi, kad naujai sumontuota saulės elektrinė ir šilumos siurblys leis džiaugtis komfortu be didelių sąskaitų. Deja, realybė pasirodė esanti kitokia: džiaugsmas baigėsi gavus pirmąją sąskaitą už elektrą, kuri viršijo 2 000 zlotų (apie 460 eurų).

Dėl nedidelės pensijos tokia suma vyrui tapo nepakeliama našta. Siekdamas išgyventi, jis buvo priverstas imtis drastiškų taupymo priemonių. Šiandien pono Zdzisławo šeima nebesinaudoja elektriniu virduliu bei orkaite, o temperatūra gyvenamosiose patalpose siekia vos keliolika laipsnių šilumos.

Kritine klaida tapo tai, kad modernizacijos metu buvo atsisakyta senojo šildymo katilo. Dabar vyras jaučiasi apgautas – jis nebeturi alternatyvų, o naujoji sistema vietoj žadėto taupymo neša skurdą.

Kodėl moderni įranga nepasiteisino?

Ekspertai, analizuodami šią situaciją portale „kb.pl“, išskiria kelias pagrindines priežastis, kodėl investicija virto košmaru:

• Nepakankama galia ir netinkamas montavimas. Pono Zdzisławo saulės elektrinė nėra pajėgi pagaminti tiek energijos, kiek suvartoja šilumos siurblys. Dažnai vartotojai nusivilia sistemos efektyvumu, kai ji sumontuojama netinkamoje vietoje (šešėlyje) arba naudojama prastos kokybės įranga.
• Neigiamas atsiskaitymo modelis. Pasikeitusi gaminančių vartotojų atsiskaitymo tvarka bei kylančios elektros kainos tapo per dideliu finansiniu krūviu, kurio pirminis projektas neįvertino.
• Netikslus poreikių įvertinimas. Šilumos siurblys, parinktas neatsižvelgiant į realų pastato šilumos poreikį, virsta itin neefektyviu prietaisu, kuris vartoja milžiniškus kiekius brangios elektros energijos.

Kaip išvengti panašių klaidų?

Kad modernizacija netaptų finansine našta, specialistai pataria laikytis trijų pagrindinių taisyklių:

• Tikslus auditas. Prieš perkant įrangą būtina tiksliai įvertinti metinį energijos suvartojimą ir pastato šiluminę varžą.
• Nepriklausoma ekspertizė. Projektą vertėtų pasitikrinti ne tik pas pardavėją, kurio tikslas yra parduoti įrangą, bet ir pas nepriklausomą energetikos specialistą.
• Sisteminis požiūris. Saulės elektrinės galia turi būti projektuojama su atsarga, jei planuojama diegti šilumos siurblį, nes šis įrenginys žiemą tampa pagrindiniu energijos vartotoju, kai saulės generacija yra mažiausia.

Pono Zdzisławo istorija yra skaudus priminimas, kad technologinė pažanga reikalauja ne tik investicijų, bet ir itin kruopštaus inžinerinio planavimo. Priešingu atveju tvari ateitis gali pareikalauti neadekvačiai didelės kainos.