Karas siaubia Rusiją. Jie tiesiog nyksta iš žemėlapio

Per ateinančius metus Rusija gali prarasti per šimtą miestų. Remiantis vyriausybę palaikančio sociologijos centro tyrimais, kas dešimtai miestu pripažintai vietai gresia išnykimas iš žemėlapio. Karas ir sankcijos tik paspartina provincijos degradaciją – praneša „Gazeta Wyborcza“.

Rusijos miestai, ypač patys mažiausi, išgyvena gilią demografinę ir ekonominę krizę. Visos Rusijos viešosios nuomonės tyrimų centro tyrimai rodo, kad kas dešimtai miesto statusą turinčiai vietai gresia pavojus. „Artimoje ateityje“ iš šalies žemėlapio gali išnykti 129 miestai.

Rusijos Federacijoje yra tik 1120 miestų, kurių plotas viršija 17 milijonų kvadratinių kilometrų. Palyginimui, per 56 kartus mažesnėje Lenkijoje jų yra 1020. Be to, RF yra labai mažų centrų, tokių kaip Vierchojanskas Jakutijoje, kuriuose gyvena mažiau nei tūkstantis gyventojų.

Miestų nykimas yra profesinių ir išsilavinimo perspektyvų stokos bei baisios savivaldybių infrastruktūros būklės pasekmė. Šiauriniuose šalies regionuose ir Sibire problemą dar labiau paaštrina atšiaurus klimatas. Žiemą temperatūrai nukritus žemiau minus 40 laipsnių, net katilo gedimas gali reikšti realią grėsmę gyvybei. Per pastaruosius 10 metų miestų, kuriuose gyvena mažiau nei 50 000 žmonių, gyventojų skaičius jau sumažėjo dešimtadaliu, praneša GW.

Padėtį smarkiai pablogino karas ir sukeltos sankcijos. Ypač nukenčia vadinamieji monomiestai, kurių egzistavimas priklauso nuo vienos gamyklos – metalurgijos, medienos ar kasybos. Šių pramonės šakų krizė lėmė, kad gamyklos ne tik nustojo teikti darbą, bet ir negali išlaikyti infrastruktūros: šildymo, vandens tiekimo ar energijos tinklų.

Kaip nurodo WCIOM sociologai, daugiau nei du trečdaliai mažų miestelių gyventojų nori persikelti į dideles aglomeracijas, kuriose gyvena mažiausiai pusė milijono gyventojų. Kitų karo metų prognozės rodo, kad nuotaikos provincijose dar labiau prastės.

Problemą dar labiau apsunkina regionų finansai. Du trečdaliai Rusijos Federacijos subjektų 2025 m. baigs su dideliu biudžeto deficitu. Todėl vietos valdžia planuoja didelius išlaidų mažinimus. Pavyzdžiui, Baškirija turi sumažinti išlaidas švietimui 10 procentų, o sveikatos apsaugai – 15 procentų, skaičiuojant rubliais ir neatsižvelgiant į infliaciją. Papildomas smūgis – mokesčių pakeitimai, dėl kurių regionai netenka pajamų iš supaprastintos smulkiojo verslo mokesčių sistemos.

Ekonomistai vis dažniau kalba, kad gelbėti mažus miestelius gali būti nerealu. Prof. Natalija Zubarewicz prognozuoja, kad 2026 metais tik Maskva ir Sankt Peterburgas pasieks teigiamą biudžeto balansą, o likę regionai įstrigs deficite. Lėšų švietimui, sveikatos apsaugai ir savivaldybių paslaugoms trūkumas tik paspartins migraciją.

Panašią nuomonę jau ne vienerius metus išsako buvęs finansų ministras, vicepremjeras Aleksejus Kudrinas, kuris mano, kad Rusija turėtų susitelkti ties maždaug 20 didžiausių aglomeracijų plėtra. Tačiau toks scenarijus reikštų šalį, susidedančią iš kelių urbanistinių „salų“, išsibarsčiusių didžiulėje civilizacijos beveik neturinčioje teritorijoje.