Tūkstančiai rusų plūsta į ES. Jie atskleidė šokiruojančią schemą

Pasak „Le Monde“, atokiame Rumunijos kaime netoli Ukrainos sienos veikė didžiulė schema, padėjusi tūkstančiams asmenų (daugiausia rusams) apgaulės būdu įgyti Rumunijos pilietybę ir taip gauti prieigą prie Europos Sąjungos. Kratos atskleidė platų sukčiavimo tinklą, kuris naudojosi Rumunijos civiline sistema, kad suteiktų rusams teisę gyventi ES, keliauti ir naudotis mokestinėmis lengvatomis.

Visa tai vyksta tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą bei jos vykdomai sabotažo ir šnipinėjimo veiklai visoje Europoje. Augantis Rusijos piliečių antplūdis gali kelti saugumo riziką ne tik ES, bet ir už jos ribų, pavyzdžiui, Moldovoje, kur Rusijos kontroliuojama Padniestrė išlieka grėsme tiek pačiai Moldovai, tiek pietvakarių Ukrainai.

Miestas vaiduoklis padvigubėjo „ant popieriaus“

Šiaurės Rumunijoje esančioje Vârfu Câmpului komunoje oficialūs duomenys rodo, kad gyventojų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai: nuo 3 420 (2011 m.) iki daugiau nei 7 000 (2021 m.), skelbia „Le Monde“. Iki 2024 m. rinkėjų sąrašuose buvo įrašyta beveik 10 000 žmonių, tačiau tų metų birželį vykusiuose vietos rinkimuose kai kuriose apylinkėse balsavo vos 2 proc. rinkėjų.

2024 m. lapkritį atliktos dešimtys kratų atskleidė šio staigaus augimo priežastį. Apie 10 000 asmenų iš Moldovos, Ukrainos ir Rusijos gavo Rumunijos asmens dokumentus naudodamiesi fiktyviais adresais šioje komunoje – neretai be turto savininkų žinios ar sutikimo. Civilinės metrikacijos pareigūnai, padedami vietos gyventojų, už kyšius išduodavo suklastotus dokumentus. Sukčiavimas neapsiribojo Vârfu Câmpului. 2025 m. Rumunijos policija atliko reidus Botošanio ir Sučavos apskrityse bei Bukarešte. Gruodžio 18 d. buvo atliktos 37 kratos. Prokurorų teigimu, reidai buvo nukreipti į dvi atskiras dokumentų klastojimo bylas.

Generalinės prokuratūros duomenimis, nusikalstama grupuotė, kurią sudarė septyni Rumunijoje gyvenantys Ukrainos piliečiai, vien 2025 m. organizavo daugiau nei 900 apgaulingų natūralizacijos prašymų, daugiausia Rusijos piliečiams. Įtariama, kad grupuotė bendradarbiavo su vietos notarais, teisininkais ir vertėjais.

Perkrautos sistemos, klastotės ir pavogtos tapatybės

„Prašymų banga beveik paralyžiavo mūsų darbą“, – sakė Constantinas Florea, Bukarešto 6-ojo sektoriaus civilinės metrikacijos skyriaus direktoriaus pavaduotojas.

Pareigūnai panaikino 68 asmens dokumentus ir peržiūri dar 300. Paaiškėjo, kad dalis pateiktų pilietybės sertifikatų buvo suklastoti ir neišduoti Nacionalinės pilietybės tarnybos (ANC) – vienintelės teisėtos tokių dokumentų išdavėjos.

Valdžios institucijų vertinimu, daugiau nei 18 700 asmenų iš buvusios SSRS dabar figūruoja Rumunijos gyventojų registre nurodę fiktyvius adresus. Kai kurie jau yra gavę Rumunijos pasus.

Policijos ir teismų šaltiniai „Le Monde“ atskleidė sukrečiantį faktą: Rusijos pareiškėjai, siekdami pagrįsti savo pretenzijas į pilietybę, naudojosi mūšiuose žuvusių Ukrainos karių tapatybėmis.

Kaip Rumunijos įstatymai atvėrė kelią sukčiavimui

Nuo 1991 m. Rumunija suteikia pilietybę buvusiose Rumunijos teritorijose gyvenusių asmenų palikuonims. Tai leido gauti pasus maždaug milijonui moldavų ir tūkstančiams ukrainiečių, o vėliau – ir rusų bei baltarusių.

Po 2022 m. invazijos į Ukrainą, sugriežtinus patekimą į ES, paklausa išaugo, o kartu smarkiai padaugėjo ir sukčiavimo atvejų. Pareigūnai teigia, kad Rusijos ir Baltarusijos piliečių paraiškų skaičius šoktelėjo 2023–2024 m., o nuo 2022 m. užfiksuota apie 2 000 įtariamų sukčiavimo atvejų.

Juodoji rinka: klastojama kilmė ir sertifikatai

Nusikalstamos grupuotės Moldovoje ir Ukrainoje pasinaudojo sunaikintais karo laikų archyvais, kad sukurtų fiktyvias genealogijas. Pavyzdžiui, buvo teigiama, kad pareiškėjo močiutė gimė Černivciuose ar Kišiniove. Tų šalių valdžios institucijos patvirtindavo dokumentus neturėdamos galimybių jų patikrinti.

„Le Monde“ praneša, kad ANC daugeliu atvejų išdavė tikrus Rumunijos pilietybės sertifikatus remdamasi šiomis suklastotomis giminystės linijomis. Reaguodama į tai, Rumunija 2024 m. įvedė naujas taisykles, reikalaujančias išlaikyti rumunų kalbos egzaminą.

Tačiau klastotojai greitai pakeitė taktiką. Užuot klastoję pagrindžiančius dokumentus, jie pradėjo klastoti pačius ANC sertifikatus. Tai leido apeiti dvejų metų teisinį procesą ir pasiekti rezultatų vos per kelias savaites.

Pranešama, kad tokių sertifikatų kainos siekė dešimtis tūkstančių eurų. Vienas šaltinis teigė, kad klientas tarpininkui sumokėjo 75 000 eurų. Jis parodė „Le Monde“ sertifikatą – paprastą A4 formato lapą, kurį pavadino „lengvai suklastojamu“. Prokurorų teigimu, nusikaltėliai pasinaudojo „žmogiškosiomis, teisinėmis ir organizacinėmis spragomis“, kad įgyvendintų šias klastotes.