ES šalis ilgisi komunizmo. Dauguma gyventojų mano, kad jis „buvo geras“

Joje 55 % respondentų teigė, kad laikotarpis, kai šaliai vadovavo Nicolae Ceausescu (Nikolajė Čaušesku) – Rumunijos komunistų partijos (PCR) lyderis nuo 1965 iki 1989 m, buvo „geras“.

Tokių visuomenės nuotaikų įrodymas yra šių metų „Inscop Research“ apklausa, kurioje daugiau nei 55 % žmonių teigė, kad komunizmas buvo teigiamas įvykis Rumunijai.

Šalyje nuolat tvyranti nostalgija Nicolae Ceausescu komunistinei diktatūrai stebina ir neramina ne tik Rumunijos politikus, bet ir sociologus bei politologus, kuriuos kalbino Lenkijos spaudos agentūros žurnalistas.

Pasak Bukarešto universiteto politologo profesoriaus Radu Carpos, teigiamų po 1989 m. žlugusio režimo reitingų apklausose priežastys yra neigiamas dabartinės politinės padėties Rumunijoje vertinimas.

„Mano nuomone, tai ne tiek nostalgija komunizmui, kiek visiškas dabartinės politikos atmetimas. Žmonės noriai balsuoja už kraštutinius dešiniuosius, populistus ir net marsiečius, bet jie nepalaikys šiuo metu šalį valdančių politikų, kuriuos kaltina dėl visko“, – sakė profesorius Carpas, pridurdamas, kad net ekspertams sunku paaiškinti šio reiškinio priežastis.

Nacionalinės politikos mokslų ir viešojo administravimo mokyklos (SNSPA) Politikos mokslų katedros profesorius Andrejus Taranu  taip pat pastebi, kad rumunai ilgisi komunizmo. Tačiau jis teigia, kad šis reiškinys nėra kitoks nei tendencijos kitose buvusiose Rytų bloko šalyse.

„Skirtumas tas, kad mūsų šalyje atsiskyrimas nuo komunizmo įvyko kruvinu revoliucijos būdu, o ne taikiu perėjimu prie kitos sistemos. Piliečiai tikėjosi, kad jų gyvenimas staiga pagerės, jei pabėgs nuo komunizmo“, – sakė Taranu.

Jis priminė, kad perėjimas prie kapitalizmo Rumunijoje buvo itin sunkus ir sukėlė socialinį nerimą, susijusį su skurdu, ligų baime ir socialine atskirtimi. Jis pridūrė, kad šis nerimas tęsiasi iki šiol.

„Perėjimo prie kapitalizmo metu milijonai žmonių per naktį neteko darbo, o jų socialinė padėtis žlugo“, – pridūrė prof. Taranu, pažymėdamas, kad daugeliui rumunų, kurie staiga paliko komunistines realijas,  naujos socialinės vertybės tapo nesuprantamos.

Jis pažymėjo, kad nusivylimą, ypač tarp jaunų žmonių, gilino tai, kad sparčiai įsigalėjusio kapitalizmo sąlygomis „socialinė pažanga beveik išimtinai priklausė nuo pinigų, o tai leido tik ekonominei mažumai pagerinti savo gyvenimą“.

„Naujoji rumunų karta pastebėjo, kad paradoksaliai jų tėvai, kurie socialistinės ekonomikos laikais gyveno neturtingai, naujomis sąlygomis vis dar turi daugiau privalumų nei kapitalistiniu laikotarpiu, pavyzdžiui, galimybės gauti būstą, išsilavinimą ir sveikatos priežiūrą“, – padarė išvadą Taranu, pripažindamas, kad Rumunijoje imamasi mažai veiksmų kovojant su nostalgija komunizmui.

Vienas iš jų, pridūrė jis, buvo šiuolaikinės Rumunijos istorijos pamokų įvedimas į vidurines mokyklas, nors „dauguma šio dalyko mokytojų skeptiškai vertina jo poveikį“ mokinių požiūriui. Jis atkreipė dėmesį į aktyvesnio vyriausybės įsitraukimo į ekonomiką ir visuomenę poreikį, kad „Rumunijos valstybė nepaliktų savo piliečių kapitalizmo malonei“.

SNSPA sociologas profesorius Catalin Augustin Stoica taip pat atkreipia dėmesį į glaudų ryšį tarp komunizmo ilgesio ir žemo piliečių gyvenimo lygio. Jis perspėja, kad per pastaruosius kelis mėnesius Bolojano vyriausybės Rumunijoje įgyvendinta taupymo programa gali sustiprinti šį „praeities nuotaiką“.

Profesorius Stoica mano, kad valstybė turėtų parengti strategiją prieš dezinformacijos kampanijas, kurios išpuošia komunistinio režimo realijas. Ši strategija, jo manymu, turėtų būti pagrįsta internetinėmis ir žiniasklaidos kampanijomis.

Tačiau kiekviena kovos su dezinformacija iniciatyva žlugs susidūrus su niūriomis socialinėmis realijomis, tokiomis kaip krintantis gyvenimo lygis, didėjanti nelygybė švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugų srityje, darbo vietos neaugumas ir nedarbas, pridūrė profesorius Stoica.

Savo ruožtu, pasak politologės profesorės Lilianos Popescu iš SNSPA, geresnis turto paskirstymas ir socialinių paslaugų, tokių kaip sveikatos priežiūra, prieinamumas galėtų padėti Rumunijos visuomenei atsikratyti nostalgijos žvelgiant atgal.

„Taip pat reikėtų tikėtis daugiau veiksmų centriniu ir vietos lygmenimis kovojant su šiuo stipriu hibridinio karo aspektu, kuris kursto nepasitenkinimą dabartine padėtimi žmonių socialinio ir materialinio saugumo srityje“, – teigė profesorius Popesku, pridurdamas, kad klaidingą „fantastiško Čaušesku valdymo laikotarpio“ įvaizdį palaiko Rusijos naratyvai.

Politologas pažymėjo, kad po 1990 metų sukurtas komunistinio režimo Rumunijoje įvaizdis buvo gana šališkas, nes „pernelyg sureikšmintos buvo 1950-ųjų ir 1960-ųjų kančios ir sunkumai, o geras piliečių gyvenimas 1970-aisiais – nepakankamai įvertintas“.

„Materialinių gėrybių trūkumas devintajame dešimtmetyje buvo pernelyg pabrėžiamas, o laisvių ir pilietinių teisių trūkumas – nepakankamai. Be to, buvo sumenkintas socialinių paslaugų ir kainų stabilumo klausimas, kuriuo rumunai naudojosi Nicolae Ceausescu valdymo metu“, – padarė išvadą profesorius Popescu.