Balsai iš Rusijos gilumos: mįslingasis radijas nutraukė tylą ir pasiuntė šiurpų signalą

Mįslingoji Rusijos radijo stotis UVB-76, pasaulyje geriau žinoma „Paskutiniojo Teismo dienos radijo“ arba „Žužalka“ vardu, gruodžio 30-ąją nutraukė dešimtmečius trunkančią monotoniją. Tiesioginėje transliacijoje vietoj įprasto triukšmo pasigirdo muzika, turinti itin tamsią istorinę ir politinę simboliką.

„Gulbių ežeras“ ir karinė propaganda

Pirmiausia eteryje nuskambėjo Piotro Čaikovskio baleto „Gulbių ežeras“ melodija. Sovietų Sąjungos istorijoje ši muzika tapo lemtingu ženklu – ji būdavo transliuojama per visus kanalus šalyje vykstant valstybiniams perversmams arba mirus aukščiausiems vadovams. Tačiau šį kartą muzikinė provokacija tuo nesibaigė: po klasikos kūrinio nuskambėjo necenzūriniai grupės „Krasnaja plesen“ kūriniai bei daina „Bam Bam Bam My Streliajem“.

Transliaciją vainikavo prokremlinio atlikėjo Akimo Apačevo daina „Leto i arbalety“, kuri laikoma neoficialiu samdinių grupės „Wagner“ himnu.

„Miortvaja ruka“ dalis: kas yra UVB-76?

Radijo stotis funkcionuoja nuo aštuntojo dešimtmečio, tačiau jos tiksli vieta ir tikroji paskirtis išlieka valstybės paslaptimi. Populiariausia hipotezė teigia, kad UVB-76 yra sovietinės sistemos „Miortvaja ruka“ dalis. Ši sistema sukurta užtikrinti garantuotą atsakomąjį branduolinį smūgį net ir tuo atveju, jei šalies politinė bei karinė vadovybė būtų visiškai sunaikinta.