Kremlius to jau net neslepia. Jie ruošiasi bankų krizei

Rusijos vyriausybė bankų krizės grėsmę laiko realia. Tai siejama su augančiu paskolų nemokumu, lėtėjančia ekonomika ir stiprėjančiomis Vakarų sankcijomis, kurios kerta didžiausioms šalies naftos bendrovėms.

Apie tai praneša „The Washington Post“, remdamasis anonimiškumo prašiusiu Rusijos ministrų kabineto pareigūnu.

Pasak „The Washington Post“ šaltinio, galima tiek bankų, tiek atsiskaitymų krizė, kai įmonės nebepajėgia atsiskaityti viena su kita.

„Bankų krizė įmanoma. Atsiskaitymų krizė įmanoma. Net nenoriu galvoti apie karo tęsimą ar eskalaciją“, – teigė leidinio pašnekovas.

„Tiksinčia bomba“ bankų sistemai gali tapti milžiniškas kiekis paskolų, 2022–2024 m. suteiktų gynybos pramonės gamykloms gamybos plėtrai finansuoti. Jų apimtis gali siekti 202 mlrd. JAV dolerių, rašo „The Washington Post“, remdamasis Centrinio banko statistika.

„Tai didžiulė prastai reguliuojamos šešėlinės skolos masė, glūdinti pačiame bankų sistemos centre“, – pažymi Craigas Kennedy, buvęs „Bank of America“ viceprezidentas, o dabar Harvardo Rusijos ir Eurazijos studijų centro ekspertas.

C. Kennedy nuomone, iš esmės kalbama apie antrąjį, slaptą karinį biudžetą, kai karui buvo išleistas papildomai prie 42 trln. rublių (arba 542 mlrd. JAV dolerių), oficialiai skirtų iš valstybės iždo.

Kol kas Centrinio banko (CB) statistika problemų nerodo: pradelstų verslo paskolų dalis vertinama tik 5 proc. Tačiau platesnis probleminės skolos rodiklis viršija 11 proc. ir pinigine išraiška siekia 10,4 trln. rublių – tai atitinka du metinius Maskvos biudžetus. Į šią sumą įtrauktos ir paskolos, kurių sąlygas bankai priversti švelninti dėl skolininkų nepajėgumo atsiskaityti laiku.

Pasak CB, šiemet skolų restruktūrizavimo prireikė kasybos ir metalurgijos įmonėms bei naftos ir dujų sektoriui, kuriam kirto sankcijos bei kritusios naftos kainos. Mokėjimo sunkumų kilo didžiausioms valstybinėms korporacijoms, pavyzdžiui, „Rusijos geležinkeliams“, kurie fiksuoja didžiausią krovinių pervežimo kritimą per 15 metų. Šiemet ši monopolininkė pirmą kartą per 5 metus patyrė grynąjį nuostolį ir paprašė bankų restruktūrizuoti skolą, kurios bendra suma pasiekė 4 trln. rublių.

Ekonomikos augimo lėtėjimas ir aukštos paskolų palūkanos tapo sprogstamuoju mišiniu šalies ūkiui. 2024 m. įmonės bankų palūkanoms padengti skyrė 11,5 trln. rublių – 83 proc. daugiau nei prieš metus. O 2025 m. pirmąjį pusmetį jų išlaidos palūkanoms šoktelėjo dar 54 proc. ir pasiekė 7,5 trln. rublių. Tuo pat metu, „Rosstat“ sausio–rugsėjo mėnesių duomenimis, subalansuotas ekonomikos pelnas (pelnas atėmus nuostolius) mažėja antrus metus iš eilės – smuko 7,7 proc., iki 19,2 trln. rublių.

Agentūros „Expert RA“ analitikų skaičiavimais, trečiojo ketvirčio pabaigoje kas ketvirta paskolų turinti įmonė vėlavo atsiskaityti, ir ši dalis tapo rekordine per 6 metus, kai kaupiama tokia statistika. Iš viso pradelstų skolų turėjo 165 tūkst. juridinių asmenų – 41 tūkst. daugiau nei metų pradžioje ir 100 tūkst. daugiau nei prieš karą.

Daugelio įmonių finansinė padėtis prastėja, o eksporto sektoriai praranda pajamas dėl mažėjančios paklausos užsienyje ir kritusių kainų, vardija Makroekonominės analizės ir trumpalaikio prognozavimo centro (CMACP) vyriausiasis ekspertas Renatas Achmetovas. Pasak jo, bankų statistika neatskleidžia viso problemų masto, nes didelė dalis blogųjų skolų slepiama po restruktūrizacijos priedanga.

R. Achmetovas nurodo, kad verslo segmente iki 2025 m. trečiojo ketvirčio pabaigos buvo peržiūrėtas penktadalis smulkiojo ir vidutinio verslo paskolų portfelio, o gyventojams bankai restruktūrizavo 2,4 trln. rublių vertės paskolų (tai sudaro 6 proc. portfelio). Jo vertinimu, „blogųjų skolų“ krizė verslo segmente gali prasidėti kitų metų trečiąjį–ketvirtąjį ketvirtį.