Ar Pekinas ruošiasi Maskvos žlugimui? Kinai neturi iliuzijų

Straipsnyje, paskelbtame pirmaujančiame Kinijos naujienų portale, aiškinama, kaip Kinija išnaudoja Rusijos silpnumą.

Šanchajuje gyvenantis Kinijos analitikas Liu Sensenas paskelbė straipsnį, kuriame nagrinėjama, kaip Kinija galėtų pasinaudoti Rusijos silpnumu dėl užsitęsusių kovų Ukrainoje.

Nors pats tekstas jokiu būdu neatspindi oficialios Kinijos valdžios nuomonės, jis yra simptominis – svetainė, kurioje jis pasirodė, „NetEase“, yra viena didžiausių Kinijoje ir neskelbia nuomonių, kurios neatitinka partijos interesų.

Liu Sensenas aprašo, kaip kaimyninės valstybės problemos sukuria tuštumą, kuria kinai gali pasinaudoti – ne karine jėga, o strateginiais manevrais.

Kinų autorius pažymi, kad Rusijos Tolimieji Rytai yra milžiniška teritorija, apimanti beveik 7 milijonus kvadratinių kilometrų ir dėl istorinių priežasčių „neatsiejamai susijusi su Kinija“.

Regionas yra didžiulis, bet retai apgyvendintas, o situaciją dar labiau pablogina vykstanti didelio masto mobilizacija. Autorius pažymi, kad „Rusijos ekonomika yra vangi, o jos BVP yra mažesnis nei vienos Kinijos provincijos“. Jis priduria, kad Rusijos karinės pajėgos buvo perkeltos į vakarus, todėl ši teritorija liko praktiškai neapsaugota.

Tačiau Sensenas neragina kariškai perimti Rusijos rytų dalies; vietoj to jis pabrėžia Kinijos investicijų svarbą. „Šios iniciatyvos, nors tariamai susijusios su verslu, iš tikrųjų padeda stiprinti ryšius“, – pažymi jis.

„Išmintingas požiūris – būti  paklusnesniems, toliau investuoti pinigus ir darbo jėgą, pasirašyti ilgalaikes sutartis ir remti prokiniškas pajėgas regione. Teoriškai nepriklausomi, bet praktiškai priklausomi nuo Kinijos paramos“.

Sensenas pažymi, kad Kinija perima regiono, kuriame gausu gamtos išteklių, anglių, naftos, dujų ir deimantų, kontrolę ne „atviro grobstymo, o rinkos dėsnių logikos“ būdu.

Kinija aktyviai investuoja į kelius, tiltus, uostus ir vietos verslą, teikdama technologijas, darbo vietas ir sudarydama sąlygas platesniam juanių naudojimui.

Tai, kaip pabrėžia autorius, užtikrina faktinę regiono ekonomikos kontrolę ir yra pagrindinė politinės įtakos priemonė, kuriai nereikia oficialios aneksijos.

Ši sritis svarbi ne tik dėl ekonominių, bet ir geopolitinių priežasčių, nes ja domisi tokios valstybės kaip Jungtinės Valstijos ir Japonija. Todėl ji taip pat labai svarbi Kinijos saugumui.

Analitikas taip pat pažymi, kad separatistinių judėjimų atsiradimo tokioje atokioje Rusijos dalyje rizika yra didelė. Maskva neinvestuoja į šį regioną ir neturi ten didelių pajėgų – šią spragą yra pasirengę užpildyti kinai.