Karinė aklavietė. „Mes patekome į uždarą ekonominio vystymosi rodiklių blogėjimo ciklą“

Šiais metais BVP augimas bus 0,7 %, o kitais metais jau dvigubai didesnis – 1,4 %. Toliau – dar didesnis, augantis.

Norėdami pasiekti norimą rezultatą, INP darbuotojai turėjo remtis dviem prielaidomis, kurios abi yra toli gražu ne labiausiai tikėtinas įvykių scenarijus. Pirma, jie nurodo, kad augimo atnaujinimo sąlyga yra greitas pagrindinės palūkanų normos sumažinimas pirmojoje 2026 m. pusėje, išlaikant infliaciją virš tikslinio lygio. Rusijos bankas ne kartą įspėjo, kad neketina taip elgtis. Be to, Vladimiras Putinas* per „tiesioginę liniją“ iš esmės palaikė Centrinio banko vadovės Elvirą Nabiulliną, pareikšdamas, kad pernelyg skubotas palūkanų normos sumažinimas gali paskatinti infliaciją, o tada padėtis taps dar blogesnė – teks viską pradėti iš naujo ir vėl slopinti nepagrįstą paklausą brangiais kreditais.

Antrasis prielaida visai primena bandymą „ant gaublio užmauti pelėdą“ – pritaikyti pradinius duomenis prie norimo rezultato: „Naftos ir dujų pajamų atsigavimas leis išlaikyti teigiamą realų biudžeto išlaidų, valstybės vartojimo ir investicijų augimo tempą biudžeto lėšomis“. Tai reiškia, kad darbuotojai a priori remiasi prielaida, kad Rusijos angliavandenilių kainos augs ir vyriausybė vėl imsis skatinti susilpnėjusią paklausą per karines išlaidas ir valstybės investicijas.

Apie tai, kad tuo pačiu atsiras struktūrinis disbalansas, kuris ir tapo dabartinės aklavietės, į kurią pateko Rusijos ekonomika, priežastimi, INP analitikai išmintingai nutyli. Pakanka grįžti prie jų pastabos apie įvykusias rizikas, kad suprastumėte: žemos palūkanos ir brangesnė nafta neišsprendžia nei demografinių problemų, nei darbo jėgos trūkumo, nei technologinio atsilikimo, nei „gynybinės naštos“ su sankcijų spaudimu.

Be to, ataskaitos autoriai nutyli ir apie kol kas nerealizuotą riziką, kurią savo straipsnyje trumpai pamini savo straipsnyje RAN INP vyriausiasis mokslo darbuotojas Andrejus Klepačas:

 

 

„Gyventojams liks didžiulis santaupų perteklius, kurio dabar negalima realizuoti vartotojų rinkoje dėl aukštų palūkanų normų. Jį reikės kažkaip „išleisti“, nesukeliant problemų ekonomikai“.

Spartus palūkanų normų mažinimas pirmojoje 2026 m. pusėje, kurį ragina Klepačo kolegos, išleis šį „didžiulį perteklių“ į vartotojų rinką, o tai gali sukelti sprogstamą kainų augimą. Depozitų patrauklumas Rusijos bankuose ir valstybės bei korporacinių obligacijų pelningumas smarkiai sumažės, o tai paskatins tiek Rusijos, tiek Rusijos rinkoje esančių užsienio investuotojų „bėgimą nuo rublio“. Rezultatas gali būti nekontroliuojama devalvacija ir naujas pretekstas padidinti kainas – dabar jau importuojamoms prekėms. Esant tokioms sąlygoms, daugelis Rusijos banko pernelyg griežtos politikos kritikų prisimins dabartinį „puvimą“ kaip laiką, kai finansinis stabilumas buvo negrįžtamai prarastas.

Kad ir kaip ten būtų, bet Rusijos mokslų akademijos Nacionalinės ekonomikos prognozavimo instituto ekspertams, kurie rašė savo prognozę, kelti kokias nors pretenzijas būtų kvaila. Galų gale, ne jie pradėjo karą, kuris tapo struktūrinio disbalanso priežastimi. Jie atliko savo užduotį – blaiviai įvertino Rusijos ekonomikos būklę, kuo tiksliau pranešė apie priežastis, kurios atvedė ekonomiką į šią būklę, taip pat nurodė sąlygas, kuriomis ekonomikos augimas atsinaujins. Ir jei jie tiki, kad po mėnesio ar dviejų naftos kainos pakils, o Rusijos bankas pradės sparčiai mažinti bazinę palūkanų normą, tai yra jų teisė.

M. Blantas
republicmag.io

* Vladimiras Putinas Tarptautinio baudžiamojo teismo kaltinamas nusikaltimais žmonijai. Išduotas jo arešto orderis.
2023 metų spalio 13 d., Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) priėmė rezoliuciją, pripažįstančią Rusijos Federacijos vadovą Vladimirą Putiną diktatoriumi.