Jis pabėgo iš Rusijos, kad papasakotų: Orwellas klydo tik dėl vieno – realybė pasirodė baisesnė

Rytuose veikianti milžiniška kontrolės sistema negailestingai seka savo piliečius – Rusijoje įsigalėjo George'o Orwello aprašytas teroras. Suomijos dienraštis „Ilta-Sanomat“ (IS) publikuoja sukrečiančias Sergejaus Bondarevo, pabėgusio iš Rusijos į Suomiją įžvalgas.

Pabėgėlis iš Rusijos Sergejus Bondarevas, radęs prieglobstį Suomijoje, nebegali tylėti. Jo liudijimas – tai mirtinas nuosprendis sistemai, kurią jis paliko. Bondarevas gyvena nuolatinėje baimėje: „Bijau, kad mūsų pokalbių telefonu gali būti pasiklausoma“, – sako jis, liepdamas savo šeimai Rusijoje „nešmėžuoti akyse“. Tai žmogus, užaugęs su George'o Orwello kūriniu „1984-ieji“ ir dabar matantis, kaip šis košmaras jo gimtinėje tampa realybe.

Politinė apatija: mirtinas visuomenės miegas

Stebėdamas likusius Rusijoje per socialinius tinklus, Bondarevas demaskuoja šiurpų virsmą: rusai nebekovoja, jie tiesiog pavargo. Visuomenė tapo politiškai apatiška, orientuota tik į primityvų išlikimą. Tai režimo pergalė – paversti žmones zombiais, kurie nebemato prasmės priešintis.

Rusijos „eksportas“ į Suomiją: penktoji kolona

S. Bondarevas meta dar vieną šešėlį: „Rusija čia, Suomijoje, daugybę gyvenančių rusų jau pavertė pačios Suomijos priešais.“ Tai hibridinio karo įrankis – žmonės, gavę prieglobstį, bet likę ištikimi tironui. Tai penktoji kolona, kurią režimas naudoja skaldyti Europą iš vidaus.

Griūvanti imperija ir vargšų kraujas

Tikroji Rusija – tai ne Maskvos spindesys, o šiurpi tikrovė:

• kiekvienas žodis, kiekviena žinutė yra kontroliuojama;
• atokūs kaimai skendi tamsoje be elektros, miestų vamzdynai trūksta, o korupcija ryja paskutinius biudžeto pinigus;
• darbingo amžiaus vyrai priverstinai siunčiami į nesibaigiantį frontą Ukrainoje. Grįžtantieji yra suluošinti ne tik fiziškai, bet ir psichiškai – jie atneša smurtą bei žmogžudystes į visuomenės paraštes.

Verdiktas: gaunate tai, ką užsisakėte

Tai tik pradžia. Tamsa tirštėja, o gelbėjimosi ratų nėra. Žmonės vis dar renkasi palaikyti karo nusikaltėlį – galbūt todėl, kad tai jų „ledinis pragaras“, kurį jie susikūrė patys. Suomijos piliečiai, vis dar sapnuojantys apie „darbininkų rojų“, privalo pabusti. Ano Turtiainenas ir kiti tirono garbintojai turėtų suprasti: kelias atviras tik viena kryptimi – ten, kur jų „rojus“ virsta griuvėsiais.